Didelį rezonansą sukėlusioje Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtinių nepilnamečių prostitucijos byloje dedamas taškas. Nors pirmosios instancijos teismas prekybos vaikais čia neįžvelgė, Aukščiausiasis Teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu situaciją pakeitė.
Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos penkios merginos. Jos nukentėjo nuo tuo metu nepilnamečių kaltinamųjų, kurios siūlydavo savo bendramokslėms užsidirbti pinigų už žymiai vyresnių vyrų seksualinį tenkinimą. Įvairiose interneto svetainėse, pažinčių portaluose ir televizijos kanaluose jos Klaipėdos apskrityje ieškodavo vyrų, norinčių patenkinti savo lytinę aistrą už pinigus. Vėliau SMS žinutėmis jos klientams nurodydavo vietas, kur šie susitiks su jų nepilnametėmis bendramokslėmis. Už 15–60 eurų lytiškai santykiavusios nepilnametės pinigus atiduodavo savo sąvadautojoms.
Tačiau uždarbį merginos leido drauge: pirkdavo cigaretes, alkoholį, maisto prekes. Šis „verslas” gyvavo apie trejus metus.
Pirmosios instancijos teismas kaltinamiesiems buvo gana švelnus, jie buvo išteisinti dėl prekybos vaikais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė ir skyrė kur kas griežtesnes bausmes. Praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino šį sprendimą.
Tai – prekyba vaikais
„Veikų kvalifikavimui pagal BK 157 straipsnį, nustatantį atsakomybę už vaiko pirkimą arba pardavimą, neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu“, – nusprendė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija.
Byloje nustatyta, kad nuteistieji pirko nepilnametes siekdami lytinio pasitenkinimo. Dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines, iš anksto buvo susitarta, kad šios už piniginį atlygį suras kitų merginų, sutiksiančių lytiškai santykiauti už pinigus.
Nuteistieji atvykdavo pasiimti nukentėjusiųjų į miestelį, neatsižvelgdami į jų sutikimą, t.y. pasinaudodami merginų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, įgydavo jas ir gabendavo savo automobilyje, turėdami tikslą seksualiai išnaudoti.
„Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistieji suvokė tikrąjį nukentėjusiųjų amžių. Šio suvokimo nepaneigia ir jų pateikiami subjektyvūs nukentėjusiųjų brandos lygio vertinimai, jų veiksmų motyvų interpretavimai“, – rašoma nutartyje.
Pirmosios instancijos teismas asmenis pripažino kaltais ir nuteisė skirdamas vienam iš jų dvejų metų, o kitam – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos sprendimą sugriežtindamas bausmes atitinkamai iki septynerių ir aštuonerių metų.
Kasaciniu skundu vienas iš nuteistųjų prašė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl jo panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o kito nuteistojo gynėjas prašė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jo ginamajam nutraukti arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
„LAT atmetė kasatorių skundus ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmenys, be jiems inkriminuoto lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ straipsnis), taip pat nuteisti už vaiko pirkimą arba pardavimą (BK 157 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prekyba vaikais – tarptautiniu mastu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Tai prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, kad juo kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos.
Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai vaikais, taip pat įvairioms išnaudojimo formoms, darančioms žalą vaiko gerovei, tarp jų – ir vaikų seksualiniam išnaudojimui. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos principais, taigi ir poreikiu užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis“, – skelbia LAT.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina visoms prekybos vaikais formoms nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes šio nusikaltimo nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusysis lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas ir jiems kyla didesnis nei suaugusiesiems pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis.
„Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei tai susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iš atsakomybę už prekybą žmonėmis nustatančiame BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo būdų. Kartu atkreiptas dėmesys, kad nustatyti valios palaužimo būdų nereikalauja ir BK 157 straipsnio dispozicija.
Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d.) nukentėjusiosios buvo nepilnametės, todėl nuteistųjų veikoms kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan.
Šioje byloje aktualu ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam. Nuostata, kad joks galimas vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturėtų būti laikomas galiojančiu, įtvirtinta tiek ES direktyvoje, tiek ir tiesiogiai BK 157 straipsnyje. Atitinkamai atsakomybės pagal BK 157 straipsnį nešalina ir nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems.
BK 157 straipsnyje nurodytai nusikalstamai veikai konstatuoti turi įtakos ne lytinių santykių skaičius, o pats veikos padarymo mechanizmas (būtent tai, kad nuteistieji tiesiogiai tarėsi su nepilnametėmis, kad jos už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su jais lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą)“, – rašoma LAT nutartyje.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, jog teismai išnagrinėjo ir nuosprendžiuose išsamiai aptarė BK 151¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tarp jų ir nukentėjusiųjų nepilnametystę, ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistieji suprato, jog lytiškai santykiauja, tenkina lytinę aistrą su nepilnametėmis.