Švėkšnos gyventojai džiūgauja – aplink miestelio centre stovinčią žydų sinagogą pagaliau triūsia darbininkai. Tai – „Pamario restauratoriaus” žmonės, savaitės pradžioje pradėję ilgai lauktus šio istorinio paminklo konservavimo darbus.
Tačiau dideliam džiaugsmui dar per anksti, mat šiame – pirmajame etape bus atliekami tik sinagogos stogo keitimo ir avarinės būklės likvidavimo darbai. Tiesa, ir jie kainuos gana nepigiai – apie 110 tūkstančių eurų.
Pradėtas tik pirmasis atgaivinimo etapas
Daugelis švėkšniškių greičiausiai įsivaizdavo, jog prasidėjusi senovinio pastato rekonstrukcija dabar truks tol, kol jis – visiškai atnaujintas, atvers duris plačiam lankytojų ratui. Kalbant šiuolaikine terminologija – bus įveiklintas.
Deja, tokį entuziazmą nugesina Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Vedėja neneigia: kultūros žmonių rūpestis ir lūkestis ir yra prikelti pastatą antram gyvenimui, ir jame net įkurdinti Švėkšnos muziejų, iki šiol besiglaudžiantį senosios Švėkšnos gimnazijos, o dabar – pradinių klasių pastato rūsyje. Juolab, kad sinagoga yra ypač gražioje miestelio vietoje.
Tačiau tokioms viltims iki išsipildymo dar oi kaip toli, mat pradėti darbai – tik pirmasis sinagogos prikėlimo etapas.
Iš viso reikėtų dar milijono
„Per pastarąjį 10-metį esame tiek raštų visoms institucijoms rašę – prirašę, kad net ir toks laimėjimas – pirmieji gauti pinigai – jau džiugina. Tai viltinga pradžia”, – neslepia V.Griškevičienė.
Vienas paskutiniųjų raštų buvo pernai Kultūros paveldo departamentui pateikta paraiška dėl lėšų skyrimo avarinės būklės Švėkšnos sinagogos pastato tvarkymo darbams pradėti. Šilutiškiams pavyko – šiam reikalui buvo skirta 110 000 eurų. O pirmadienį darbo ėmėsi viešuosius pirkimus laimėjęs „Pamario restauratorius”. Planuojama, kad savo misiją ši įmonė atliks iki šių metų gruodžio pabaigos.
Tačiau tokia suma, anot V.Griškevičienės, yra tik menka dalelė to, kiek iš viso reikėtų norint sinagogą prikelti antram gyvenimui. Už tą pirminę sumą numatyta sutvarkyti stogą ir atlikti svarbiausius darbus likviduojant avarinę pastato būklę. Mat pro sukiužusį sinagogos stogą patekęs lietaus vanduo visą laiką nepataisomai ardo visą istorinį pastatą. Pastate karaliaujanti drėgmė jau seniai supūdė vieną perdangą, kuri įgriuvo. Beje, ši perdanga buvo kaip tik ties moterų galerija, kuri savo medinių konstrukcijų autentiškumą buvo išlaikiusi net per visą sovietmetį, kuris tokios rūšies pastatams buvo ypač nepalankus.
Jau žengtas ir dar vienas žingsnis – pateikta paraiška tęstiniams Švėkšnos sinagogos tvarkymo darbams vykdyti. Numatyta, jog vien tik paveldo tvarkybos darbams prireiks daugiau nei 300 tūkst. eurų, dar apie 700 tūkst. eurų atsieitų statybos darbai.
„Jei tik gausime lėšų, kitais metais žengsime tolyn”, – sako V.Griškevičienė.
Restauravus taptų mėgiamu objektu
Priminsime, kad po Antrojo pasaulinio karo Švėkšnos sinagogoje buvo įrengta sporto salė, vėliau ji pritaikyta kultūros namams. Sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, kino filmų vakarai. Tačiau prieš nepilnus tris dešimtmečius visi kultūros žmonės išsikėlė į naujas patalpas, ir sinagoga liko užmiršta.
Lietuvos žydų bendruomenė yra išreiškusi norą, kad pastatas tarnautų Švėkšnos bendruomenės kultūriniams poreikiams. „Niekas kitas, tik patys švėkšniškiai turi apsispręsti dėl sinagogos paskirties ir ateities. Pats laikas tai padaryti, kol dar yra galimybė skirti restauravimui ES fondų paramą. Tik tada žingsnis po žingsnio galima pradėti planuoti jos gaivinimą. Esame pasiruošę padėti, kuo tik galėsime. O pirmiausia reikėtų parengti stogo tvarkybos projektą”, – yra sakiusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Šis sakralinis statinys yra unikalus tuo, kad stovi miestelio centre, o tai retas atvejis. Be to, ji yra maurų architektūros, o Lietuvoje yra tik dvi tokio stiliaus sinagogos (antroji Kaune). Kultūrininkai neabejoja, jog restauruota ir duris vietiniams bei atvykstantiems turistams atvėrusi sinagoga taptų mielai lankomu Europos žydų paveldo kelio Lietuvoje objektu.
Žemaičių Naumiestyje – kitas scenarijus
Visai kitokia lemtis rengiama kitam panašiam statiniui – žydų sinagogai Žemaičių Naumiestyje. Šis pastatas, o tiksliau – jo liekanos irgi jau daug metų šiurpina ir vietinius, ir pravažiuojančius, ir apie jį rašyta – prirašyta raštų ir straipsnių.
„Tačiau naumiestiškių sinagoga nebus atstatoma, ji bus tik užkonservuojama tiek, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams. Lietuvoje jau turime tokių pavyzdžių – taip išsaugotų dvarų, kurie atveria duris lankytojams.”, – sakė V.Griškevičienė.
Rašyti atsakymą