Švėkšnos centre keletą pastarųjų dešimtmečių merdėjęs mūrinis žydų sinagogos pastatas netolimoj ateity turėtų tapti vietos bendruomenės susibūrimo vieta. Statinys, iki II pasaulinio karo tarnavęs gausios miestelio žydų bendruomenės sielovados reikmėms, o ją sunaikinus, keitęs paskirtis nuo sovietinio kultūros centro – iki sporto salės, šiemet pagaliau pradėtas profesionaliai restauruoti.
Penktadienį statybininkai ir „Pamario restauratoriaus“ vadovai vietinius pakvietė į vainiko iškėlimo iškilmes. Tai ženklas, kad didieji darbai jau atlikti, ir šeimininkai turi pavaišinti statybininkus.
„Švėkšniškiai lengviau atsikvėpė: nuo sunykimo gelbstimas vienas įdomiausių miestelio statinių, liudijantis permainingą ir skaudžią XX amžiaus krašto istoriją. Spalį darbus pradėję bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai intensyviai atlieka tvarkybos darbus – atkuriama pastato perdanga, stogas, restauruojami mūrai. Bus atkuriami autentiški fasadai, langai, durys, lauko bei vidaus dekoras.
„Vienas retesnių atvejų mūsų krašte, kai tenka iš arti susidurti su žydų istoriniu paveldu, jų statybos ir religijos tradicija. Dėl to, kad Lietuva skiria lėšų ir imasi iniciatyvos atkurti ne tik lietuviškąjį paveldą, bet ir kitų tautų sukurtas vertybes, tampame tik turtingesni ir brandesni. Švėkšnai ši sinagoga – svarbi identiteto dalis“,- sako restauravimo bendrovės vadovas Aldas Kliukas, pats kilęs iš Švėkšnos ir matęs varganą šio statinio egzistenciją sovietiniais bei posovietiniais metais.
Penktadienį priešpiet būrelis švėkšniškių, taip pat Savivaldybės ir Šilutės bei Švėkšnos muziejų darbuotojai rinkosi į vainiko iškėlimo ceremoniją. A.Kliukas ir statybos darbų vadovas pakvietė susirinkusiuosius apžiūrėti sinagogos vidų, papasakojo kokie darbai vykdomi šiuo metu, kokie bus atlikti kitąmet.
Švėkšnos sinagoga Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiem medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis iš Tauragės ir 1928-aisiais statinys buvo baigtas.
Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampės formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų¢rytų kryptimis. Pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis ¢ šešiakampė Dovydo žvaigždė. Pastatas vientisas, vakarinė jo dalis dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė dalis vieno aukšto, čia buvo erdvi vyrų maldų salė. Šaltiniai liudija, jog 1928 m. Prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes, taip pat apsilankė ir žydų bendruomenės maldos namuose.
Per II pasaulinį karą gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga. Net ir atkūrus jos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla ¢ tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją Švėkšnos miestelio praeitį.