Švėkšnos centre stūksanti sinagoga – bene liūdniausiai atrodantis miestelio pastatas. Neseniai dar labiau jį suniokojo praūžusios vėtros – nuplėšė stogą.
Įvairių sričių specialistai nemato kitos išeities, kaip pastatą užkonservuoti. Kokios sumos reikėtų tokiam laikinam pastato saugojimui, antradienį sprendė pastatą apžiūrėjusi komisija. Prognozuojama, kad su projekto parengimu stogo atstatymas ir pastato konservavimas gali atsieiti apie porą šimtų tūkstančių litų.
Savivaldybei nereikia, Turto fondas neima
Švėkšnos sinagoga tėra viena iš dviejų tokių Lietuvoje išlikusių originalių maurų architektūros formų sinagogų. Antroji stovi Kaune, Šančių rajone. Tokios sinagogos vadinamos žieminėmis, mat statytos šaltesniam metų laikui. Šiltojo metų laiko maldoms senovės žydai statydavo medines sinagogas.
2004 metais pastatą buvo siūloma įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Bet to pasiekti taip ir nepavyko – Valstybės turto fondas atsisakė priimti žydų bendruomenei priklausantį pastatą, kol šalyje neišspręstas žydų turto grąžinimo klausimas.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Raimondas Ambrozaitis patvirtino, kad Savivaldybės poreikiams šio pastato nereikia.
Kai šį Švėkšnos statinį kone galutinai pribaigė lapkričio pabaigos vėtros, Savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), klausdama, ką su tuo stogu daryti. Gautas raginimas atstatyti nuplėštą Švėkšnos sinagogos stogą nepradžiugino – Savivaldybės biudžete tokiam reikalui pinigų nebuvo numatyta. Taip departamentui ir atsakyta.
Užkonservuota stovėtų ilgai
Antradienį į Švėkšną vyko solidi komisija: Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Raimondas Ambrozaitis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė, Ūkio skyriaus specialistė Stanislava Dilertienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška. Prie komisijos prisidėjo ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Komisijos tikslas – įvertinti vėtrų padarytą žalą ir stogo būklę.
Apžiūrėję varganai ir viduje, ir išorėje atrodantį pastatą, šie specialistai priėmė tokį nutarimą: užkalti langus, paliekant tik angas pastato vėdinimui, fasade įmūryti iškritusias plytas, tose vietose, kur stogas įlūžęs, jį sutvirtinti arba pakeisti supuvusias dalis, o tada tas vietas apdengti laikina danga. Galutinis darbas būtų visą stogą užkloti laikina danga.
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė R.Švelniūtė sakė, jog tik tuomet būtų kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą dėl lėšų stogo remontui arba viso pastato užkonservavimui. Tai būtų neišvengiama, jei siekiama, kad pastatas nebeirtų toliau.
Kai Savivaldybės Ūkio skyriaus specialistai sudėliojo labai preliminarią sąmatą, paaiškėjo, kad visas stogo remontas atsieitų apie 70 tūkstančių litų. Dar papildomai kainuotų projekto parengimas. Bet R.Švelniūtė įspėjo, kad sąmata dar gali labai keistis ir į vieną, ir į kitą pusę.
Viso pastato konservavimo kainas skaičiuotų jau nebe Šilutės specialistai, o KPD ekspertai. R.Ambrozaitis mano, kad tam turėtų užtekti 100 tūkstančių litų.
Jei šie darbai būtų padaryti teisingai, pasak R.Švelniūtės, pastatas galėtų stovėti labai ilgai, toliau jis nebeirtų. Bet jis nebūtų atskirtas nuo visuomenės, smalsuoliai jį galėtų apžiūrėti.
Švėkšnos apylinkėse žydų nebėra
Lietuvos žydų bendruomenė Švėkšnos sinagogos atžvilgiu elgiasi dviprasmiškai: pastato nenori atsiimti, bet neleidžia ir privatizuoti. „Gal žydų bendruomenė laukia, kol Lietuvos vyriausybė jį rekonstruos, o tada ketina pareikšti savo teises?“, – pasvarstė A.Šeputis.
Seniūnas sako, kad bent jau jis Švėkšnos apylinkėse nežino nė vieno žydo. Paskutinioji šios tautos atstovė tame krašte mirė gal prieš 8-erius metus.
„O gal švėkšniškiai turi savų idėjų, ką tokiame pastate galėtų įrengti ar veikti?“ – domimės. Seniūnas tikina jau aptaręs tai su vietos verslininkais, tačiau nesuradę jokių minčių šiuo klausimu. Sinagogos sutvarkymui reikėtų milžiniškų lėšų, juolab kad pastatas – istorinis, tad jo tvarkymas kainuotų dar brangiau nei paprasto, nes kiekvieną smulkmeną reikės ilgai derinti.
„O ir ką gali šiandien planuoti verslininkai, jei kas mėnesį keičiami įstatymai, jei neturi jokio užtikrintumo dėl rytojaus?“ – siūlė pamąstyti Švėkšnos seniūnas.
