„Nuteisti, negalima pasigailėti“ ar „Nuteisti negalima, pasigailėti“?.. Nuosprendžio laukia Švėkšnos specialiojo ugdymo centro bendruomenė – apie 90 darbuotojų ir apie 80 mokinių.
Nuskambėjęs skandalas apie paauglių sukurtą seksualinio išnaudojimo tinklą metė juodą šešėlį ant beveik 48-erius metus veikiančios įstaigos, kur ugdomi elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai iš visos Lietuvos.
Viešumas trenkė ne tik šiai įstaigai, bet ir rajono valdžiai, policijai bei kitoms atsakingoms institucijoms. Po praėjusį savaitgalį paviešintos žinios, kad ne vieną mėnesį vyresnės merginos pardavinėjo nepilnametes bendramoksles seksualinių paslaugų pageidaujantiems vyrams, ant plauko pakibo daugelio tolimesnis likimas.
Labiausiai kaltinami įstaigos pedagogai, tačiau būkime „biedni, bet teisingi“, ir pripažinkime, jog tokių paauglių ugdymo ir gydymo sistema visoje Lietuvoje labai ydinga, menkai finansuojama.
Svarstoma apie centro uždarymą
Kai žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog kai kurios Švėkšnos specialiojo ugdymo centro moksleivės vertė savo silpnesnes drauges parsidavinėti vyrams, griežčiausias nurodymas atskriejo iš Prezidentūros. Prezidentė Dalia Grybauskaitė paliepė Švietimo ir mokslo ministerijai skubiai perimti Švėkšnos įstaigą iš Šilutės r. savivaldybės pavaldumo ir nedelsiant ją uždaryti.
„Įvykiai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, didėjantis patyčių aukų skaičius mokyklose apnuogino tikrąsias vaiko teisių apsaugos problemas. Atsakingos institucijos turi nustoti stumdyti atsakomybę, atsikratyti biurokratinio požiūrio ir imtis konkrečių veiksmų. Apie kiekvieną vaiką turi būti galvojama kaip apie savo“, – sakė Prezidentė, tokius centrus, kaip esantį Švėkšnoje, pavadinusi valstybės gėda.
Pasak Prezidentės, tiek daug ir tokių sudėtingų vaikų vienoje vietoje būti negali, nes neįmanoma užtikrinti jų priežiūros. Socializacijos centrai, į kuriuos siunčiami elgesio sutrikimų turintys vaikai iš visos Lietuvos, yra sovietinė atgyvena ir, remiantis 
pasauline patirtimi, turi būti išskaidyti į mažas įstaigas, kai vienoje įstaigoje globojama ne daugiau kaip 10 vaikų. Globos namams taip pat turi būti nustatytas tam tikras globotinių skaičius, kuris negali būti viršijamas.
Mokykla prašė pagalbos
Paaiškėjo, kad daugeliu atveju niekas nereagavo į Švėkšnos specialiojo ugdymo centro vadovų pranešimus dėl vaikų elgesio. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija patvirtino, kad policijos suvestinėje per dvejus metus (nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2015 m. sausio 14 d.) yra užfiksuota 18 Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorės kreipimųsi.
Šio centro direktorė Laima Navickienė „Žinių radijui“ sakė, kad „po kiekvieno mums įtartino įvykio mes kreipdavomės į policiją. Jeigu mes pastebėdavome, kad galimai buvo panaudota prievarta, galbūt ir seksualinė, prieš bet kurią mergaitę ar berniuką, mes kreipdavomės į policiją. Pasak jos, dalis pareiškimų buvo išnagrinėti, dalis buvo atmesta, dalis dar tiriami šiuo metu.
Ar „nukirsti“ būtų sprendimas?
Kaip pateko Švėkšnos įstaiga Šilutės savivaldybės globon?
Šilutės rajono politikas Virgilijus Pozingis prisimena, kad jam būnant meru, dar 2010-aisiais, panaikinus apskričių administracijas, Švėkšnos specialioji mokykla buvo perduota Šilutės rajono savivaldybei. 2011 m. gruodžio 15 d. rajono Tarybos sprendimu buvo pakeistas mokyklos pavadinimas ir patvirtinti mokyklos nuostatai. Tik nuo to laiko visų centro darbuotojų, valdžios atstovų bei miestelio bendruomenės pastangomis prasidėjo didieji pokyčiai.
„Perėmę šią mokyklą, pamatėme itin prastas vaikų ugdymo ir gyvenimo sąlygas. Vaikai gyveno dešimtmečius remonto nemačiusiuose nykiuose bendrabučio kambariuose, miegojo spyruoklinėse geležinėse dviaukštėse lovose, turėjo tik bendrus baisius tualetus. Argi tokios gyvenimo sąlygos gali padėti jaunam žmogui įveikti emocines problemas? Kai mokykla buvo perduota savivaldybei, buvo parengtas projektas, kuriam gauti 2 mln. litų. Už šią paramą centro patalpos renovuotos, vaikams ugdymosi ir gyvenimo sąlygos žymiai pagerintos“, – sakė V.Pozingis.
Pasak politiko, šiandien kaltinti ir smerkti mokytojus ir centro vadovus yra neteisinga. O viską „nukirsti“, uždarant ugdymo įstaigą, tikrai nėra sprendimas.
„Taip, vaikams reikia pagalbos. Mes visi puikiai tą žinome ir stengiamės dėl to visus tuos metus. Pasižiūrėkime, kaip pasikeitė centro aplinka: bendrabutis suremontuotas, įrengta daug naujų įvairios terapijos kabinetų. Švėkšnos specialiojo ugdymo centre dirbantys žmonės yra kvalifikuoti, turi nemažai darbo patirties, atiduodantys tiems vaikams visą savo širdį. Kaltinti įstaigos darbuotojus gali tik tie, kurie nėra susidūrę su panašiu darbu“, – sakė politikas.
Jo nuomone, susitelkti bendram tikslui ir prisiimti atsakomybę už tai, kas vyko Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, turi visos institucijos: centro darbuotojai, policija, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, politikai. Žinoma, ir miestelio bendruomenė, kuri pastaraisiais metais artimai bendravo su centru, vykdė bendras veiklas, minėjo šventes, puoselėjo bei gražino aplinką šalia įstaigos. Ir visa tai buvo daroma dėl geresnio ugdytinių gyvenimo.
Be abejo, jei įstaigoje liktų mažiau ugdytinių, būtų galima jiems suteikti kokybiškesnę pagalbą.
Ministerija nekreipė dėmesio į signalus iš Šilutės
„Bet koks vaikų išnaudojimas, o ypač – seksualinis, yra nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas pagal įstatymus. Būtina išanalizuoti visą informaciją ir ją objektyviai įvertinti. Mano žiniomis, Švėkšnos specialiosios mokyklos vadovai, esant bet kokiems įstatymų ar mokyklos tvarkos nusižengimams, visada informuodavo policiją, Švietimo ir Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojus“, – sakė dabartinis rajono meras Vytautas Laurinaitis, pats turintis ilgametės pedagoginio darbo patirties.
Meras pripažino, kad ir pats visada buvo informuotas apie patyčias tarp mokinių, pabėgimus iš ugdymo įstaigos, alkoholio vartojimą ir veiksmus, kurių ėmėsi vadovai bei darbuotojai, siekdami spręsti anksčiau minėtas problemas, tačiau apie vaikų seksualinį išnaudojimą jam girdėti neteko.
Meras palaiko Prezidentės nurodymą kuo skubiau Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai ir jį uždaryti.
„Jau nuo 2011 metų Šilutės rajono savivaldybė teikė siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl Švėkšnos specialiosios mokyklos savininko teisių ir pareigų perdavimo“, – „Šilutės naujienoms“ teigė V.Laurinaitis.
Jis primena, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, akcentuodami nepakankamą įstaigos finansavimą dėl Mokinių krepšelio taikymo metodikos, 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, siūlydami perimti Švėkšnos specialiosios mokyklos savininko teises ir pareigas. Pakartotinai Šilutės rajono savivaldybės meras kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją 2013 metų vasario 5 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d., prašydamas spręsti mokyklos finansavimo klausimą, informuodamas apie mokyklos veiklos reorganizavimą (sumažintą pareigybių skaičių, mokinių maitinimą).
2013 m. lapkričio 12 d. kreiptasi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių informuojant apie nepakankamą Švėkšnos specialiosios mokyklos finansavimą, apie tai, kad buvo pateikti siūlymai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai perimti minėtos įstaigos savininko teises ir pareigas. Deja, atsakymų į pateiktus raštus nesulaukta.
„Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus ugdymo procesas, buvo būtinas didesnis finansavimas, mažesnis mokinių skaičius ir darnus visų atsakingų institucijų bendradarbiavimas. Tai nebuvo užtikrinta: Švėkšnos specialiojo ugdymo centrui visada trūko lėšų pagrindinėms funkcijoms atlikti, o mokymo bazė buvo ir dabar yra labai skurdi. Įstaigai, kurioje gydomi ir ugdomi vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais ugdymo poreikiais, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys nacionaliniu lygiu“, – teigė V. Laurinaitis.
Pasak mero, šios ugdymo įstaigos klausimas turėjo būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje jau nuo 2011 metų, kai Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ministeriją ir Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, siūlydami perimti savininko teises ir pareigas, skirti didesnį finansavimą ir užtikrinti tinkamą gydymo ir ugdymo kokybę.
Švėkšnos specialiojoje mokykloje gydomi ir ugdomi vaikai iš visos Lietuvos (iš Šilutės rajono savivaldybės per metus būna tik po 1-3 vaikus), todėl tai turėjo būti sprendžiama šalies mastu.