Švėkšnos skautai – aktyvūs, Šilutėje ir Usėnuose – perdegė vadovai…

skautaiŠiemet vasarą didžiausios Lietuvoje jaunimo organizacijos – Lietuvos skautijos – savanoriai suorganizavo per 15 vasaros stovyklų, kuriose dalyvavo net 2456 skautai iš visŲ 44 Lietuvos savivaldybių.

„Šilutės naujienos“ domėjosi, kaip vasara prabėgo Pamario krašto skautams. Šiandien Šilutės rajone veikia tik Švėkšnos skautai. Kadaise daug jaunimo sutraukdavęs Šilutės skautų tuntas savo veiklą yra sustabdęs. Skautiškas entuziasmas išblėso ir Usėnuose.
Kodėl taip atsitiko?

Sujungia šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“

Pagrindinis skautiško judėjimo tikslas – vaikų ir jaunimo ugdymas. Esminiai skautų ugdymo principai yra pagrįsti laisvu asmens pasižadėjimu laikytis 10-ies priesakų ir mokytis veikiant, o visa tai sujungia šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“.

Padedant suaugusiesiems, skatinama skautų atsakomybė ir atradimai, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandama įvairių gabumų. Anot skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden Powell’io, didžiausias skautavimo patrauklumas yra nuolatinis mokymasis per žaidimą, kuris padeda pažinti aplinką, įgyti įgūdžių ir lavinti vaizduotę.

Labai svarbi skautiško metodo dalis – tai darbas mažomis grupėmis, dar vadinamomis skiltimis. Grupės gyvenimas ir skirtingų pareigybių prisiėmimas ugdo skautų atsakomybės jausmą, moko dirbti komandoje, parodo, kokią didelę įtaką jų indėlis turi visos grupės sėkmei.

Taip pat, neatsiejama skautybės dalis – tai gerieji darbai. Juos kasdien daryti išmoksta net ir jauniausieji, vos 6 metų sulaukę skautai.

Skautiškos idėjos įgyvendinimas būtų neįmanomas be daugybės savanorių, skiriančių savo laiką ir energiją tam, kad skautiška idėja ir toliau keliautų per pasaulį. Lietuvos skautija yra be galo dėkinga 438 savanorių vadovų komandai, kuri ištisus metus ugdo jaunuosius organizacijos narius.

„Man tikrai nuostabu matyti, kiek daug aktyvių, sumanių ir atsakingų savanorių veikia mūsų organizacijoje. Kartu dirbdami kaip komanda jie tikrai kuria stebuklus ir ugdo puikius jaunuosius Lietuvos piliečius“, – išplatintame pranešime kalbėjo organizacijos vadovė Ieva Leiputė.

Tapę skautais pasikeičia

„Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be skautų“, – „Šilutės naujienoms“ atviravo Švėkšnos skautų tunto vadovė Violeta Stonienė. Švėkšnos skautams ji vadovauja jau dešimt metų, šias pareigas perėmusi iš Vilmos Adomavičienės.

V.Stonienė pasakojo, kad į skautišką veiklą ją pastūmėjo sūnus, kuris dabar jau gyvena užsienyje. Moteris džiaugiasi, kad jos dukra pirmokė taip pat skautė. Skautiškai Violetos veiklai pritaria ir daug padeda vyras Audrius.

Švėkšnos skautų tuntą lanko daugiau kaip trisdešimt vaikų. Tėvai pastebi, kad tapę skautais vaikai tampa savarankiškesni, labiau pasitikintys savimi, draugiškesni.

„Vaikai – labai geranoriški. Jie ateina savo noru“, – džiaugiasi V.Stonienė.

Daro geruosius darbus

Šią vasarą Švėkšnos skautai dalyvavo Šarkiškių kaime vykusioje Klaipėdos krašto stovykloje „Tvirtas kumštis“, į kurią sugužėjo apie 130 brolių ir sesių iš viso Klaipėdos krašto.

Vasarą Švėkšnos skautai ne tik stovyklavo. Jie nepamiršo ir gerųjų darbų savo miestelyje: padėjo prelatui nuravėti bažnyčios aplinką, ligoninėje bendravo su ligoniais. V.Stonienė patirties pasisėmė skautų vadovų sąskrydyje, kuris vyko Ukmergės rajone.

Rugsėjo 23 dieną 12 val. Švėkšnoje įvyks Holokausto aukų prisiminimas, kuomet bus skaitomi aukų VARDAI. Miestelio skautai ruošiasi šiam įvykiui, tvarkys žydų kapines.

Spalio 1 dieną vaikai leisis į žygį, kuriame naujus narius supažindins su skautų veikla. Žygiuos ne šiaip sau – pakelėse rinks šiukšles, medžių šakas.

Jau tapo Švėkšnos miestelio tradicija, kad kiekvienais metais skautai į bažnyčią parveža Betliejaus ugnį. Vėliau skautai pasiskirsto gatves ir tą ugnį išnešioja po trobas.

„Žmonės jau laukia tos ugnelės prie langų“, – pasakojo V.Stonienė.

Šį rudenį Švėkšnos skautai dar ruošis skautiškos dainos konkursui. Klaipėdos krašto atrankinis etapas lapkričio gale įvyks būtent Švėkšnoje. Vadovė džiaugiasi, kad miestelio skautai ne kartą yra tapę šio konkurso laureatais.

Šilutės vadovai perdegė

„Vadovai perdegė ir išėjo, o naujų entuziastų neatsirado“, – apie tai, kodėl Šilutės ir Usėnų skautai sustabdė veiklą, komentavo Alvydas Ežerinskis, Šilutės skautų tunto įkūrėjas ir ilgametis vadovas.

Juridiškai tuntas yra, tačiau jau 3-4 metai veiklos nebevykdo.

Anot A.Ežerinskio, nebėra suaugusiųjų žmonių, kurie norėtų dirbti skautais. Juk jeigu būtų vadovas, tai atsirastų ir skautų. Aktyvus vadovas turi atiduoti daug savęs, savo šeimos laiko.

Geriausiais Šilutės skautų tunto metais į stovyklas susirinkdavo apie 120-130 Šilutės skautų. Per vasarą būdavo rengiamos trys stovyklos: Šiluės, Klaipėdos krašto, tautinės.

A.Ežerinskis neatmeta galimybės, kad ateityje Šilutės skautai atnaujins savo veiklą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.