Švėkšnos skautai dalyvavo stovykloje „Tvirtas kumštis“

skautai sveksnaKaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią, skautai susiorganizavo stovyklą, kuriai ruošėsi visą žiemą. Šį kartą stovykla vyko Šarkiškių kaime, broliai ir sesės sugužėjo iš viso Klaipėdos krašto, jų buvo apie 130.

Dar stovyklai neprasidėjus vyko paruošiamieji darbai: žolės pjovimas, veiklos ir valgiaraščio sudarymas visai savaitei. Viską darė ne tik vadovai, bet ir patys broliai ir sesės, kuriems padėjo geri žmonės, pasiūlę savo pagalbą.

Pirmoji diena – Sugūžadienis. Nešini palapines ir daiktus, reikalingus skautiškam stovyklavimui, visi paskirstyti į pastovykles. Jų buvo aštuonios: 10 didvyrių, Mėlynės, Vilkdalgis, Miškiniai, Avietės, Boružės, Vilkiukai, Neužgesęs laužas. Visi skubėjo įsikurti ir dalyvauti „Skautoramoje“, kurioje sužinojo, kaip paruošti laužavietę, įkurti laužą, suteikti pirmąją pagalbą ir pan.

Po vakarienės visi dalyvavo Šv. mišiose, kurios vyko po atviru dangumi Šarkiškių miške, prie šv. Mergelės Marijos skulptūros. Mišias aukojo Klaipėdos Marijos Takos Karalienės bažnyčios klebonas Vilius Viktoravičius, kunigai iš Priekulės ir Gargždų.

Pasisėmę dvasinės palaimos, skautai su šūkiais ir dainomis išžygiavo į stovyklos atidarymo rikiuotę, kurioje buvo pakeltos vėliavos, giedami himnai, pristatytos skiltys ir jų vadovai.

Kiekviena kita diena irgi turėjo pavadinimus: Mazgadienis, kai mokėsi rišti mazgus, Skautadienis – kelio ženklų prisiminimas, naudojimasis kompasu, kuprinės susikrovimas ir t.t. Skiltadienis – skiltys mokėsi Morzės abėcėlės, vyko skautorama, estafetės, rąsto perpjovimas, stiklinės vandens pernešimas ant ištempto kaklaraiščio, neštuvų gaminimas.

Kiekvieną rytą susikaupimo kampeliuose buvo analizuojamos Šv. Rašto ištraukos, skautai bendravo su policijos, gaisrinės, medicinos, dvasininkijos atstovais, Marijampolės, Kauno, Alytaus skautais. Labiausia sesėms ir broliams įsiminė naktinis aliarmas.

Ketvirtadienis buvo Žygiadienis – 18 km žygis iki Švėkšnos ir atgal. Nuėję į Švėkšną skautai nesiilsėjo, jie atliko gerąjį darbelį: vieni bendravo su ligoniais, kuriems dainavo, su jais žaidė, pasakojo apie skautavimą, kiti ravėjo žoles apie bažnyčią, dar kiti padėjo seneliams sunešti malkas. Pavargę ir suliję sugrįžo į stovyklavietę.

Penktadienis – Purvadienis. Tarp skilčių vyko karas, kurio metu vieni iš kitų grobė vėliavėles, priešininkus. Labai „pasisekė“, nes lietus lijo kaip užsakytas, kalniukai virto čiuožyklomis, o mamos savo vaikų būtų nepažinusios. Vakarinio laužo metu buvo apdovanotos geriausiai kovojusios skiltys.
Šis vakaras buvo svarbus tuo, kad kandidatai į skautus tapo tikrais skautais, davė skautišką įžodį. Švėkšnos A.Rugytės tunto gretas papildė Viltė Stonytė, Mantė Šneideraitytė, Judita Tarvydaitė, Deimantė Baryšnikovaitė, Deividas Baryšnikovas ir vadovė Danutė Šneideraitienė. Tai buvo išskirtinė – Baltoji naktis.

Nors savaitė gerais orais nelepino, bet įspūdžių buvo labai daug. Susitvarkę stovyklavimo vietas dalyvavome stovyklos uždarymo Šv. Mišiose, gavę palaiminimus ir padėkoję Dievui už turiningai ir saugiai praleistą savaitę, dalyvavome uždarymo rikiuotėje. Rikiuotės metu apdovanoti aktyviausi, draugiškiausi, linksmiausi, sportiškiausi, ištvermingiausi broliai, sesės ir vadovai.

Stovyklos ritmą ištvėrė ne visi ir stovyklos viduryje ją paliko. Bet tikimės, kad iki kitos vasaros jie sustiprės fiziškai bei dvasiškai ir dalyvaus stovyklos uždaryme. O mes dėkojame visiems prisidėjusiems prie skautiškos stovyklos organizavimo ir linkime Tikėjimo, Vilties ir Meilės.