Šv. Martynas – Turino vyskupas 315 – 400 metais gyvenęs Italijoje. Kilęs iš Vengrijos, jaunystėje – Romos legionierius. Garsėjo ne tik kaip geras karys, bet ir kaip žmogus užjaučiantis bei padedantis vargšams. Pasakojama, kad sutikęs prie miesto vartų sušalusį pusnuogį elgetą, Martynas kardu perrėžė savo kareivišką apsiaustą per pusę ir atidavė sutiktąjam. Naktį susapnavo Kristų, apsigobusį ta apsiausto puse, kuris jam sapne pasakė, kad jisai tas elgeta, kuriam Martynas padovanojo dalį apsiausto. Būtent šis regėjimas sužadino norą tapti krikščionimi.
Pasak gamtos mokslų daktaro, etnologo Liberto Klimkos, nuotaikinga ir reikšminga švento Martyno šventė galėtų sugrįžti į mūsų tradicijas ir gyvenimą. O ypač į mokyklas. Labai skirtingai, nenuobodžiai ją galima aktualizuoti renginiuose: vienais metais pabrėžiant šios šventės sąryšį su amatais ir pagerbiant auksarankius meistrus ir tautodailininkus, kitais – su piemenėlių išdaigomis ir muzikavimu, trečiais – su orų spėjimais iš gamtos požymių, ketvirtais – su senovinių mokyklinių metų pradžia. Kiek erdvės organizatorių fantazijai ir išmonei!
Saugų vaikų darželyje šventė organizuojama nebe pirmus metus. Ji jau turi tradicijas, yra laukiama ir jai iš anksto ruošiamasi. Smagu, kad šiemet šventinis renginys iš uždaros vaikų darželio erdvės persikėlė į Saugų J.Mikšo pagrindinę mokyklą, o šventėje pakviesti dalyvauti pirmokai, mokyklos vadovai ir tėveliai.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Irena Rimkuvienė su muzikos mokytoja Raimonda Gečiene pakvietė vaikus ir renginio svečius smagiai atšvęsti paskutinę rudens šventę – Šv. Martyno dieną. Šia, mūsų krašte dar vis retai švenčiama švente, norėta dalyviams leisti geriau pažinti gimtojo krašto papročius ir praeities vertybes, ugdyti pagarbą istorinei kultūrai. Renginio organizatorės su darželinukais šoko dainavo, minė mįsles, prisiminė kaip spėti orus, kokie burtai seniau buvo naudojami norint greičiau žiemą prišaukti ir sniego sulaukti. O kokia šventė be obuolių pyrago! Mažosios Viltės mama Aistė Bendikienė iškepė šventei didžiulį obuolių pyragą. Šis veiksmas primena Šv. Martyno neštą žinią: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“. Neatsiejamas Šv. Martyno dienos simbolis – žibintas. Kiekvienam žinoma, kokia užburianti žibinto skleidžiama šviesa tamsoje. Šviesa – tai gėrio ir vilties simbolis. Žibintą įžiebusi mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė palinkėjo, kad netrūktų šviesos ir saulės visų gyvenimuose ir saldumynais vaišino renginio dalyvius.
Renginiui pasibaigus, mažieji su pedagoge I.Rimkuviene, nešdami šviečiantį žibintą iškeliavo į savo grupę vaišintis obuolių pyragu.
Rašyti atsakymą