Pernykštį pusės tūkstančio metų Šilutės jubiliejų matuojant liniuote, galima teigti, kad jis nusitęsė apie 2,5 tūkstančio metrų – nuo skverelio su fontanu iki uosto – ir privertė gerokai pasportuoti tuos, kas norėjo pamatyti kuo daugiau šventinių renginių.
Šįmet šventės arena buvo trumpesnė, bet labiau vienijanti bendruomenę ir suteikianti galimybę visiems dalyviams vieni kitus pamatyti.
Kūrybingasis jaunimas ir solidžioji publika bei folkloro gerbėjai šįkart linksminosi greta, kartkartėmis mielai apibėgdami vieni kitų teritorijas – aidintį ir šėliojantį Jaunimo parką prie Kultūros ir pramogų centro bei žemaičių ir lietuvininkų tradicijų varžytuvėmis virtusią senojo Turgaus aikštę.
Ir rajono meras Virgilijus Pozingis akcentavo, kad šiemet šventė turi suburti visą rajono bendruomenę, tad išbudinti miestą patikėta jaunimui. Į spalvingą eiseną sustojusi visų 11-os seniūnijų jaunoji karta nusidriekė per visą miestą ir atžygiavusi į parką visai dienai įsikūrė dešimtyje kiemelių: poezijos, muzikos, kino, sporto, fotografijos, teatro, dizaino ir kt.
Tuo tarpu Turgaus aikštė buvo tapusi atskira folkloro šalimi, į kurią einanti publika užtrukdavo Šilutės muziejininkų įrengtoje muitinėje. Čia turėjo „kontrabandines“ prekes atiduoti, galėjo litus į Šilutės pinigus išsikeisti.
Turgaus kiemeliai tiesiog dūzgė, nes kiekviename garavo vaišių katilai, o svarbiausia – visur galėjai išmokti „visokių dyvų“: medinį angelėlį išsidrožti, vilną paverpti, vazonus iš beržo šakelių ar šieno pynučių supinti, savo vėtrungėlę nusidažyti, kasas kaspinėliais išdabinti, senovinėje sviestamušėje sviestą išsukti, ant laužo nėgių iškepti, molio vazelę išžiesti, medinį kiaušinį ištekinti, bučiuką pinti, šiaudines gėlytes surišti, geldoje žuvyčių pagaudyti…
Šventės vedėjos – lietuvininkė Indrė Skablauskaitė ir jos tantė (teta) – žemaitė Vaida Galinskienė, tarmiškai rokuodamosi, kvietė į sceną įvairius liaudies kolektyvus ir publiką ragino pasverti, kurie mūsų kraštiečiai – lietuvininkai ar žemaičiai – šmaikštesni, dainingesni, muzikalesni. Juk, pasak tantės Vaidos, šiais laikais net dūšią, iš kūno išėjusią, moka pasverti, todėl nebus sunku ir liaudies kūrybinius sugebėjimus pasverti. Ne atsitiktinai šis folkloro renginys vadinosi „Ko svarstyklėm nepasversi“.
Ypatingą svorį šiai šventės daliai davė svečių iš Švedijos ir Lenkijos pasirodymai. Lenkai čirpino liutnią ir tristygį smuikelį, grodami viduramžių pilių muziką. Švedai pristatė 18 a. garsiausio savo poeto ir atlikėjo kūrybą. O trečioji tarptautinio projekto „Craftland“ pusė – Šilutės kolektyvas „Ramytė“ – intrigavo muzikine programa „Kaklelis gerti ištroško“.
Pasiūbavę, padainavę dar su 7 mūsų rajono folkloro ir liaudiškos muzikos ansambliais, šilutiškiai svečius išlydėjo, dovanodami simbolines vėtrunges – kad jos, rodydamos gero vėjo kryptį, vėl visus sukviestų į Šilutę.
Šventės nuotraukos albume
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.