Didės atlyginimai
Nuo sausio švietimiečių ir pagalbos mokiniui specialistų atlyginimai didinami 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc.
Mokyklų bibliotekininkams atlyginimas nuo sausio didėja 10 proc. Mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nuo sausio didėja 18,4 proc., nuo rugsėjo – dar 10 proc. Nuo sausio mokslo darbuotojų atlyginimai didinami 10 proc., nuo rugsėjo – dar 18,7 procento.
Nuo rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai pasiruošti ugdymo veiklai turės 1 valanda ilgesnį apmokamą laiką. Pasirengimui jiems skiriamos 6 valandos, bendra darbo trukmė lieka 36 valandos per savaitę.
200 pagalbos specialistų
Nuo sausio numatyta lėšų, kad mokyklose būtų įsteigta papildomų 200 švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Be to, įtvirtinama nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant lėšas prilyginamas 2 mokiniams.
Atsiranda informatika ir Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas
Nuo rugsėjo įvedama 1 informatikos pamoka 8 klasėje. Dabar 1 pamoka buvo skirta 2 metams.
Atsiras gyvenimo įgūdžių pamoka 6, 8, 9 (I gimnazijos), 10 (II gimnazijos) klasių mokiniams. Visi devintokai lankys 3 dienų praktinį Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.
Nebefinansuojamos didelės klasės
Jeigu nuo rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną skaičių, savivaldybei skiriamos mokymo lėšos mažinamos.
Vienuoliktokų patikrinimai
Trečios klasės gimnazistai, arba vienuoliktokai dalį brandos egzamino išlaikys jau pavasarį. III gimnazijos klasėje laikoma egzamino dalis vadinama tarpiniu patikrinimu. Jo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas.
Jei vienuoliktokų netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą.
Vienodi reikalavimai stojantiems
Nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus. Visiems bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas, tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
Atskira eilė
Atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie pat reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.
Pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. 2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.
Saugesnis paskolos modelis
Paskolų sutartis sudarysiantiems studentams įsigalios lengvatos jas grąžinant. Paskolų grąžinimo terminas prailginamas nuo 1 iki 2 metų po studijų baigimo.
Socialinę pašalpą gaunantys studentai, kuriems paskolos grąžinimo terminas dėl per mažų pajamų jau buvo atidėtas 5 kartus, nuo paskolos grąžinimo galės būti atleidžiami.
Doktorantams – valstybės parama
Tikslinę paramą valstybė skirs ir doktorantams, atsidūrusiems jautrioje finansinėje situacijoje ir išėjusiems akademinių atostogų, siekiant paskatinti juos grįžti į studijas.
Ši parama bus užtikrinama doktorantams, galintiems gauti arba gaunantiems socialinę pašalpą ir išėjusiems akademinių atostogų dėl ligos, rekomendavus gydytojui arba dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų. Parama sieks apie 320 eurų per mėnesį.
MTEP modelis
Pradės veikti patobulintas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo modelis. Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti per ateinančius 5 metus. Likusius 30 proc. MTEP finansavimo sudarys skatinamasis finansavimas už kasmetinio MTEP vertinimo rezultatus.
Augs valstybės finansavimas MTEP sričiai – beveik 77 mln. eurų.
Suaugusiųjų švietimas
Gyventojai bus kviečiami naudotis vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema, – skirta mokytis ir tobulinti kompetencijas suaugusiesiems.
Platformoje besimokantieji turės savo paskyras, gaus 500 eurų siekiantį mokymosi krepšelį prioritetinėms programoms, skirtoms tobulinti skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijas. Krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 m. dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.
ELTA inf.