Nors žiema – ne daržovių metas, ne visi skuba parduotuvėse pirkti atvežtinių pomidorų, agurkų ar kitų žalėsių. Bet tikriausiai nė vienuose namuose ir žiemą nepritrūksta svogūnų.
Svogūnas – atrodo, įprasta ir neypatinga daržovė, tačiau kaip ir garsusis Čipolinas sugeba pravirkdyti bet ką – ir vargšą, ir turtingą, be to, pasižymi daugybe sveikatai naudingų savybių.
Svogūnų naudos spektras labai platus – jie padeda nuo įvairių ligų, įskaitant ir peršalimą, ir širdies negalavimus, diabetą ar osteoporozę.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad svogūnas gali būti naudojamas kaip apetitą gerinanti ar aterosklerozės profilaktikos priemonė. Be to, svogūnuose gausu cheminių medžiagų, pasižyminčių priešuždegiminėmis, priešvėžinėmis, antioksidantinėmis ir anticholesterolinėmis savybėmis.
Svogūnuose gausu eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų (tokių kaip geležis, kalis, kalcis, magnis, manganas, fluoras, fosforas, siera), flavonoidų ir augalinio hormono gliukinino (natūrali priemonė, mažinanti cukraus kiekį kraujyje).
Svogūnas – vitamino C šaltinis, todėl suvalgius 70 gramų svogūno gausite visą vitamino C paros normą. Svogūnuose esančios mineralinės druskos normalizuoja druskos ir vandens apykaitą organizme.
Svogūnai taip pat aktyvina medžiagų apykaitą, skatina kraujo gamybą ir jo valymą, stimuliuoja virškinimo procesus, šalina iš organizmo nereikalingus skysčius.
Vitaminas C didina organizmo pasipriešinimą ligoms, stiprina kraujagysles. Vitaminas B1 gerina virškinimą, B2 reguliuoja centrinės nervų sistemos darbą. Svogūnų laiškuose gausu beta-karotino, iš kurio organizme susidaro vitaminas A, būtinas normaliam kepenų ir skydliaukės darbui. Šis vitaminas stiprina ir nervų sistemą, reguliuoja cholesterolio lygį.
Svogūnuose yra fruktozės, sacharozės, taip pat ir citrinos bei obuolių rūgšties. Šioje daržovėje yra ir fitoncidų, kurie naikina puvimo bakterijas.
Svogūnų gydomosios savybės labai panašios į česnakų, tik šiek tiek silpnesnės. Todėl jais dažniau gydomi vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir tie ligoniai, kuriems nepatinka česnakų kvapas.
Jeigu jaučiate, kad svogūnai ir česnakai pernelyg dirgina skrandį, valgykite porus, kurie taip pat saugo nuo peršalimo ligų ir padeda atsikosėti sergant bronchitu ar pneumonija.
Jeigu peršalote, lėtai tarkuokite 2-3 svogūnų galvutes kvėpuodami pro nosį. Jeigu ištversite bent 8-10 minučių, pusę ligos jau būsite įveikę.
Svogūnai, kaip ir pienas, padeda išlaikyti sveikus ir tvirtus kaulus. Ypač jie naudingi moterims menopauzės laikotarpiu.
Šaukštelis svogūnų sulčių prieš valgį gydo žarnyno ligas.
Pats žinomiausias vaistas – svogūnų sirupas, kuris nepakeičiamas peršalus, ypač kosint ir esant gerklės uždegimui. Pagaminti tokį sirupą labai lengva: sumaišykite smulkiai supjaustytą svogūną su trimis šaukštais medaus, uždenkite dangteliu ir palikite šaldytuve kokioms šešioms valandoms. Nukoštas sultis vartokite kas 3 val. po šaukštą.
Svogūnų sultys, per pusę sumaišytos su medumi, – tinkamas kompresas akims stiprinti, jei jos nėra pažeistos rimtos ligos.
Kad šeima nesusirgtų virusinėmis ligomis, reikia ne tik valgyti svogūnų, bet ir padėti jų supjaustytų ar tarkuotų visuose buto kampuose. Žiemą rekomenduojama vartoti po pusę svogūno per dieną. Pats paprasčiausias būdas – dėti šviežių svogūnų į salotas, o kad skonis nebūtų toks aštrus, supjaustytą svogūną apiberkite druska ir palikite kelioms minutėms, tada pašlakstykite actu arba citrinos sunka ir palikite dar kelioms minutėms. Kitas būdas – nuplikykite supjaustytą svogūną verdančiu vandeniu.
Svogūnas padeda ir nuo vabzdžių įgėlimų. Jei įgeltą vietą iš karto patrinsite svogūnų sunka (svogūno pusele), skausmas greitai praeis, o įkandimo vieta neištins.
Svogūnų kompresai malšina skausmą esant ausų uždegimui. Tam į tvarstį įsukite supjaustyto svogūno ir šiek tiek pašildykite virš garų, pridėkite prie ausies ir apvyniokite galvą skarele ar šaliku, kad maišelis su svogūnu tvirtai prisispaustų prie ausies. Kompresą laikykite pusę valandos, o dėti jį reikėtų tris kartus per dieną. Ausies skausmą, ūžimą, skambėjimą malšina ir svogūnų sultyse suvilgytas vatos gumulėlis.
Tvarsčiai su pašildytais svogūnų žiedais labai padeda nuo vočių, uždegimų ir blogai gyjančių žaizdų. Į švarią marlę įvyniojus tarkuotų svogūnų, galima valyti pūliuojančias žaizdas – greičiau užgis.
Trynimai šviežiomis svogūnų sultimis gelbsti nuo tinimų, reumatinių skausmų, žvynelinės, plaukų retėjimo, pleiskanojimo. Du kartus per savaitę galvos odą trinant svogūnų sultimis, plaukai klestės.
Svogūne esantys sulfidai mažina kraujyje esančių lipidų kiekį bei patį kraujospūdį. Flavonoidai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Svogūnai natūraliai mažina kraujo krešėjimą, mažina infarkto ar insulto pavojų. Kai kas tuo tikslu vartoja aspirino tabletes. Valgyti svogūnus būtų sveikiau ir pigiau. Be to, kuo daugiau svogūnų suvartojama, tuo labiau kraujyje mažėja gliukozės kiekis.
Rašyti atsakymą