Šyliškės namuose pražydusi dracena svaigina nepaprastu kvapu

dracena zydiGardamo seniūnijos Šylių kaime gyvenanti Genutė Jankauskienė su „Šilutės naujienomis“ pasidalijo savo džiaugsmu – pirmą kartą moters namuose pražydo dracena.

Kvapioji dracena – labai retai kambariuose auginant pražystantis augalas. Šis kiek alyvas primenantis kvapas sklinda bangomis ir net svaigina. Iš viso žydėjimas tetrunka tik kelias naktis.

Gėlę gavo dovanų

Genutė sako, jog draceną augina jau kokius 5 metus. Prieš tiek laiko ją šyliškei iš Jonavos atvežė posūnis su žmona. Jų namuose augalas buvo tiesiog per didelis.

Moteris spėja, kad gėlė yra kur kas senesnė, mat jos kotas jau nupjautas, iš jo išaugusios 4 jaunos atžalos. Viena jų, pati didžiausia, pavasariop viršūnėje keistai sustambėjo – tą Genutė pastebėjo laistydama gėlę. Netrukus ji išleido žiedynstiebį, o tada – ir žiedyną, susidedantį iš baltų žiedelių.

Dracenos žiedas grožiu nepasižymi, tačiau kvepia neišpasakytai.

Dieną gėlės žiedeliai susikleidžia, o vakare vėl išsiskleidžia. „Kvapas toks stiprus, kad ilgai tame kambaryje būti negali, ima skaudėti galvą. Vakare į tą kambarį net duris uždarome“, – sako Genutė.

Genutė gėlę laisto kartą per savaitę, bet gausiai. Be to, kartą ar kelis per savaitę nupurškia jos lapus.

Gėlei pražydus Genutė suskubo ieškoti daugiau informacijos apie šiuos augalus ir jų priežiūrą.

Dracena – drakono medis

Dracena, išvertus iš lotynų kalbos – drakono medis, priklauso lelijinių šeimos augalų genčiai, kilusiai iš Afrikos ir Azijos tropikų bei subtropikų, o grėsmingą drakono pavadinimą gavo todėl, kad išskiria kraujo raudonumo dervą, naudojamą lakams ir dažams gaminti.
dracena
Pasakojama, kad šimtmečius žmonės raižydavo dracenų kamienus ir rinkdavo sakus, o senovės egiptiečiai sakus naudojo mirusiesiems balzamuoti.

Viduramžiais sakai jau naudoti kaip išoriniai sutraukiamieji ir kraujavimą stabdantys vaistai ir net turintieji stebuklingų galių – galintys sugrąžinti mylimąjį, gydyti nuo impotencijos.

Dracenų sakų laku buvo dažomas raudonmedis ir smuikų korpusai.

Dekoratyvus įvairialapis augalas

Dabar dažniausiai dracenos yra vertinamos kaip nelepus dekoratyvus kambarinis augalas, nes jų yra įvairiausių rūšių: marginata su siaurais ilgais lapais – kartais žaliais, kartais rausvais, gelsvai ir žaliai dryžuotais, augančiais tankiais kupliais kuokštais; kvapioji su platesniais, žaliai ir geltonai arba žaliai ir baltai juostuotais; deremensis su mėlynai žaliais su baltais pakraščiais lapais; sanderiana, kurios lapai blyškūs, gelsvai arba pilkai dryžuoti; reflexa lapai žali su kreminės spalvos pakraščiais…

Vis dėlto populiariausios iš namuose auginamų yra kvapiosios dracenos. Jos užauga iki trijų metrų aukščio – jaunos su tankiai kamieną apaugusiais lapais, o senos – jau pliku kamienu.

Švelnių vandens procedūrų mėgėjos

Auginamos namuose kvapiosios dracenos mėgsta vidutinio apšviestumo patalpas – jokiu būdu ne saulėkaitą.

Vasarą draceną galima išnešti į lauką, į pavėsį, bet tik labai saugant, kad aukšto augalo neparverstų vėjas. O žiemą dracenos puikiai žiemoja kambariuose prie rytinės ar vakarinės pusių langų, bet ne žemesnėje kaip 13 laipsnių temperatūroje.

Dracenos nėra lepios: nebijo sauso oro ir tik jaunos mėgsta būti purškiamos, o suaugusių augalų lapus tereikia nuvalyti drungna skepetaite ar nuprausti po dušu.

Apskritai su vandens procedūromis reikia būti atsargiems – periodiškai laistyti 20-24 laipsnių šiltumo vandeniu, kai pradžiūva žemės vazono paviršiuje, nes tiek perlaistytos, tiek neprilaistytos dracenos pradeda mesti lapus. Tręšti reikia nuo pavasario, kai dracenos yra persodinamos, iki rudens kas dvi savaites tam skirtomis trąšomis.

Pražydusios dracenos savininkė G.Jankauskienė sako, kad šiemet savo augintinės persodinimu netraumuos, tik pakeis jai viršutinį žemių sluoksnį.

Dauginamos tik sumedėjus kamienui

Dracenas siūloma dauginti auginiais. Specialistai pataria per aukštą draceną sutrumpinti iki 60 centimetrų sumedėjusio koto, o nupjautąją dalį, bet ne ilgesnę nei 70 centimetrų ilgio, pamerkti į virintą vandenį, kol išaugins šaknis.

Galima sumedėjusį kamieną supjaustyti ir mažesnėmis dalimis, pamerkti į vandenį ir laukti, kol jos išleis šaknis, o po to sodinti į vazonus. Tačiau jokiu būdu nemerkite nesumedėjusios viršūnės – ji paprasčiausiai supus.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.