Šyšos kaimo bendruomenė ir Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centras organizuoja renginį, siekiant išsaugoti senąsias Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tradicijas, prisiminti kapinių šventę bei Augusto Dėvilaičio 115 gimimo metines.
Renginys vyks Šyšos kaimo kapinėse, liepos 14 d., šeštadienį. Renginio pradžia – 12.30 val.
Šyškrantės kaimas įsikūręs Rusnės saloje, ten kur kitapus Atmatos kranto Šyšos upė pabaigia savo vagą. Dabar čia nebelikę lentų tvoromis aptvertų sodybų, švendrėmis dengtų stogų, namai taip pat pakeitę savo vaizdą. Metų našta, šimtmečių vėtros neatpažįstamai pakeitė kaimo vaizdą.
Tokia ir buvo senųjų Dėvilaičių sodyba prieš keletą dešimtmečių. Jaukioje namų aplinkoje kiekvienas užsukęs buvo laukiamas svečias. Vos įžengus pro duris į namo vidų, akį patraukdavo ant sienos kabantys šeimos portretai, kuriais šeimininkas labai didžiuodavosi. Su šeima augino gyvulius, plukdė sielius, žvejojo.
Augustas kalbėjo sena šišioniškių tarme, į kurią reikėjo gerai įsiklausyti, kad viską būtų galima suprasti. Rusnės parapija XIX amžiaus pabaigoje buvo didelė, kunigui vienam sunku buvo tvarkyti parapijos reiklaus, tad Augustas Dėvilaitis buvo pirmasis pagalbininkas. Dirbo sakytoju, kantoriumi, salos gyventojams teikė būtinąsias religines paslaugas, prižiūrėjo Šyšos kapines, rengė kapinių šventes.
Kaimo gyventojai ir sirgdami negalėjo išsiversti be kaimyno pagalbos. Dar vaikystėje Augustas Dėvilaitis išmoko pažinti, rinkti ir paruošti vaistažoles, žinojo jų lietuviškus ir vokiškus pavadinimus, netgi maldelių, kurias reikėdavo kalbėti vartojant vaistažoles.
Vienas iš didžiausių Augusto indėlių Mažosios Lietuvos kultūros pavelde, tai: senosios dainos, pasakymai, prietarai. Visa tai pasakorius pateikė senąja, šišioniškių, kalba. Iki šių dienų jo dainas dainuoja ne vienas ansamblis.
Augustas Dėvilaitis mirė 1968 metais, palaidotas Šyšos kaimo kapinėse.
Rašyti atsakymą