R.L. savo teistumo stažą pradėjo nuo 2003 metų. Vaikinui kone kasmet, o kartais ir dažniau nei kartą per metus, tekdavo sėstis į teisiamųjų suolą. Jis jau buvo pagarsėjęs kaip patyręs vagis ir plėšikas, už savo nusikaltimus ne kartą atsėdėjęs pataisos namuose.
Birželio mėnesį teismo nuosprendis jam priimtas 10 kartą, ir tai dar ne pabaiga – rugsėjį R.L. vėl stojo prieš teismą dėl vagystės.
Rugsėjo 2 d. R.L. buvo teisiamas už pernai gruodžio 28-osios nakties vagystę. Laužtuvas, jau tapęs pagrindiniu vagies darbo įrankiu, ir šįkart buvo panaudotas niekšingiems tikslams – vaikinas juo išlaužė sodo sandėliuko duris ir užraktą. Atvėręs sandėliuko duris pamatė, kad viduje tamsu, nors į akį durk. Tamsoje R.L. nepavyko rasti, ką galėtų pavogti, o žibintuvėlio su savimi neturėjo.
Palikęs tamsųjį sandėliuką, nenuleido rankų ir patraukė link sodo namelio. R.L. žinojo, kad sodo namelyje yra vertingų daiktų, nes tais pačiais metais padėjo sodo savininkui V.D. šiame name įstatyti langus. Tačiau nieko, ką galėtų išnešti, vagis vėl nerado, ir perlipęs beveik 2 metrų aukščio tvorą patraukė namo. Su savimi turėtą laužtuvą išmetė į konteinerį.
Išlaužtos sandėliuko durys ir spyna buvo įvertintos 450 Lt, bet vagišius nepritarė nustatytai padarytos žalos sumai ir tvirtino, kad sugadintų durų bei užrakto vertė kur kas mažesnė – 230 Lt.
V.D. į savo sodo namelį atvyko tik praėjus keturioms dienoms po vagystės. Šeimininkas iškart pamatė įsibrovimo į jo valdas žymes – sugadintą spyną ir išlaužtas sandėliuko duris. Apžiūrėjęs patalpą, kurioje laikė sodo ir kitus įrankus, V.D. nieko nepasigedo, tačiau vis tiek pranešė policijai apie įsilaužimą ir papasakojo apie vaikiną, kuris neseniai jo namelyje padėjo keisti langus.
Vagišius niekur nedirba ir neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, tad turės gerokai pagalvoti, kaip sumokėti 450 Lt teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą sodo savininkui V.D.
Subendrinęs kelis paskutinius nusikaltimus, teismas R.L. skyrė 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimą.
Nuosprendis galėjo būti skundžiamas.