Lietuvos oro uostai per metus aptarnauja daugiau nei 4 mln. keleivių. Skirtingose pasaulio šalyse nuskambėję incidentai lėmė, kad griežtesne kontrole teko pasirūpinti ir Lietuvos oro uostams. Aviacijos saugumu besirūpinantys Lietuvos oro uostų ekspertai sako, kad keleiviai vis geriau įsisąmonina draudžiamų vežti daiktų sąrašus, tiesa, pažeidimų vis dar pasitaiko.
Dažniausia kliūtis – skysčiai
„Vis dar pasitaiko įvairiausių situacijų – nuo keleivių rankiniame bagaže norinčių vežtis šovinius, tiesa, tai dažniausiai būna medžiotojai, iki uogienių. Keleiviai vežasi viską, ką tik galima įsigyti parduotuvėje ar pasigaminti. Būna, kad sulaikomas skystis neoriginaliame įpakavime, labai primenantis „pilstuką“ ir neaiškaus stiprumo, o vežtis registruotame bagaže galima tik skysčius, kurie neviršija 70 proc. laipsnių stiprumo. Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius kiekius skysčių, ir tai turbūt yra dažniausia kliūtis, sutrukdanti keleiviams greitai praeiti saugumo patikrą“, – sakė Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius Linas Saukaitis.
Skysčio apribojimai buvo įvesti 2006 m., kai Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyta teroristų grupė, kurios nariai planavo susprogdinti orlaivius, panaudojant skystus sprogmenis.
„Siekiant apsaugoti keleivius, ES įvestos skysčių ribojimo taisyklės, kurios tebėra taikomos visiems, vykstantiems iš ES, Norvegijos, Islandijos bei Šveicarijos oro uostų į visus paskirties oro uostus. Tokios pačios skysčių draudimo taisyklės taip pat galioja daugelyje pasaulio šalių.“, – sakė L. Saukaitis.
1-2 asmenys per mėnesį
Pasak L. Saukaičio, per mėnesį pasitaiko 1-2 keleiviai, kuriems neleidžiama skristi dėl girtumo.
„Ne paslaptis, kad nuolat pasitaiko atvejų, kai vienas ar kitas keleivis bando nevykusiai pajuokauti arba, būdamas neblaivus, kelia grėsmę aplinkiniams. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog už tuos pačius pažeidimus skirtingose šalyse numatytos skirtingos baudos. Viskas priklauso nuo pažeidimo. Juk keleivis gali užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę, o tada jam jau gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, skrydžio metu gali kelti grėsmę sau ir kitiems. Todėl linkėtume keleiviams atsakingiau pažiūrėti į kelionę ir išvengti nereikalingų nepatogumų“, – sakė L. Saukaitis.
Gali uždrausti
L. Saukaitis priminė, kad jogurtas, sultys ir visi kiti skysčiai, vežami rankiniame bagaže turi būti ne didesnės kaip 100 ml talpos taroje bei lengvai tilpti į ne didesnį nei 1 litro talpos maišelį, kurį galima gauti Lietuvos oro uostuose.
„Taip pat, rankiniame bagaže draudžiama gabenti konservuotus produktus skysčių pavidale – negalite gabenti uogienių, marinuotų ir raugintų daržovių. O štai medų vežtis galite. Kietą maistą iš esmės leidžiama gabenti tiek rankiniame, tiek registruotame bagaže.“, – sakė L. Saukaitis.
Sekite reikalavimus
Visame pasaulyje aviacijos saugumo reikalavimai nuolat atnaujinami atsižvelgiant į įvairiose situacijose kilusias problemas. L. Saukaitis patarė prieš kelionę pasidomėti ir šalies, į kurią vykstama, saugumo padėtimi -šią informaciją galima rasti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje.
„Civilinės aviacijos saugumą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuoja tam tikri ES aktai. Vadovaujantis jais, visoms šalims narėms galioja vienodos saugumo užtikrinimo taisyklės, Lietuvai – taip pat. Tačiau kai kurios šalys, tarp jų ir nepriklausančios Bendrijai, gali taikyti ir papildomus reikalavimus. Tarkim, skrendant į Jungtinius Arabų Emyratus, negalima vežtis gyvūnų, į Izraelį ir JAV – negalima gabenti mėsos, į Islandiją – rūkytų mėsos gaminių“, – aiškino L. Saukaitis.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraido 59 kryptimis į 50 miestų 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.