Idėja liepos 6-ąją visame pasaulyje išsibarsčiusiems lietuviams tapti didžiausiu pasaulyje vienos tautos choru, gimusi minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, tampa vis augančia tradicija ir visuose mūsų rajono pakraščiuose.
Penktadienį 21 valandą būreliai mūsų kraštiečių rikiavosi visose seniūnijose, netgi privačiose šventėse ir pramoginiuose susibūrimuose. Greta žilagalvių senelių ir močiučių stojo jaunimas ir giedojo ne tik Tautinę giesmę, bet, nors ir nelabai mokėdamas žodžius, stengėsi pritarti ir suskambus kitoms lietuviškoms dainoms.
Šilutėje giedojo jungtinis choras
Valstybės dieną Šilutėje dvasinio peno davė puikus „Muzikinės verdenės“ koncertas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur koncertavo ne tik garsios atlikėjos iš Vilniaus (solistė Natalija Krauter, smuikininkė Rima Švėgždaitė ir pianistė Lina Burbaitė), bet ir kylančios Šilutės muzikos žvaigždės – Meno mokyklos pianistės Kornelija Tunaitytė ir Evelina Stonytė, kurias moko Liudmila Tunaitienė.
Iškart po koncerto dalis klausytojų patraukė prie Kultūros ir pramogų centro, kur pasitiko šio centro darbuotojos, dalijančios miniatiūrines trispalves. Kiekvienam įteikta tokia miela dovanėlė dar labiau sušildė ir subūrė minią šilutiškių, atėjusių įsitraukti į grandiozinį pasaulio lietuvių chorą, kuris visuose šešiuose žemynuose jau ketvirtą kartą ruošėsi užtraukti „Lietuva, Tėvyne mūsų…“
Likus kelioms minutėms iki 21 valandos šilutiškiai jau rikiavosi ant laiptelių į bendrą chorą, kuris vis didėjo ir didėjo. Prie patriotiškiausio mūsų rajono choro – „Pamario aido“ dainininkų stojo jaunos šeimos, seneliai su anūkais, vaikai, jaunimas, politikai, verslininkai, savivaldybės, švietimo, kultūros darbuotojai, dvasininkai…
Šį ekspromtu susikūrusį dainingą kolektyvą meistriškiai valdė mūsų rajono chorinio dirigavimo patriarchas maestro Vytautas Jovaiša, „Pamario aido“ vadovas.
Prie dainuojančių šilutiškių gatvėje stabtelėjo ratuoti patriotai, ne visi išdrįsę išlipti iš automobilių ir giedoti kartu.
„Tautiška giesmė“ nuskambėjo kaip iš vienos širdies, o po jos šilutiškiai nenorėjo skirstytis, mielai dar dainavo ir lingavo „Vai ko nusižvengei, bėrasai žirgeli“, „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, „Graži tu mano, brangi Tėvyne“, „Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa…“
Švėkšniškiams akomponavo Nogaičių šeima
Valstybinė šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas, iškilmingai kasmet paminima ir Švėkšnoje. Švėkšniškiai, kuriuos pasveikinti atėjo seniūnas Alfonsas Šeputis, irgi vieningai giedojo Tautišką giesmę.
Švėkšniškiai gana gausiai susirinko į miestelio aikštę pasidžiaugti, kad yra ne tik veržlios tautos dalis, bet kartu sugiedoti Lietuvos himną. Prie susirinkusiųjų prisijungė prelatas P.V.Stukas, seniūnas A.Šeputis, rajono Tarybos narė A.Bumblauskienė.
Sugiedojus Tautišką giesmę niekas neskubėjo skirstytis. Seniūno kvietimu, muzikantas, muziejininkas, kolekcininkas Mindaugas Nogaitis iš Vilkų Kampo kaimo šį kartą koncertuoti atvyko su pagalbininkais. Mindaugas ugdo du jaunus talentus – savo sūnus Ugnių ir Gytį. Ugnius išmoko groti bandonija, o mažasis Gytis – pritarti būgnu. Švėkšniškiai liko sužavėti trijų Nogaičių koncertu ir negailėjo jiems plojimų.
Seniūnas padėkojo Mindaugui už jo bendruomeniškumą ir aktyvumą, pasveikino su vardo diena, pasidžiaugė švėkšniškių aktyvumu ir palinkėjo visiems pakilios šventinės nuotaikos.
Giesmė – prie tautos paminklų
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną giedoti „Tautišką giesmę“ inicijavo ir Saugų seniūnija. Gyvenvietės skvere susirinko būrys bendruomenės narių, Šaulių sąjungos nariai ir mokyklinis jaunimas. Prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ kartu su seniūne Anastazija Oželyte visi buvo vieningi.
Gardamo miestelyje Valstybės gimtadienis sukvietė gardamiškius prie stogastulpio knygnešiams Gardamo centre. Nepabūgę karščio atėjo ir jauni, ir garbaus amžiaus žmonės, vaikai atsinešė Lietuvos trispalvę. Kaip visada, su savo parapijos žmonėmis buvo ir klebonas Antanas Gylys.
Nuskambėjus giesmei, dar daugiau lietuvių liaudies dainų sudainuota, susirinkusieji pažadėjo ir kitais metais ateiti bei draugą ar kaimyną pakviesti, kad ši graži tradicija gyvuotų.
Rusniškiai giedojo miestelyje ir laivuose
Rusnėje, prie Salos etnokultūros ir informacijos centro, rinkosi rusniškiai ir svečiai, dalyvavo ir abu seniūnai – Dalia Drobnienienė ir jai pareigas perdavęs Voitiechas Deniušas.
Rusniškiai rankomis susikibę apjuosė gėlių terasoje stovinčią trispalvę ir sugiedojo Lietuvos himną. Giedoti „Tautišką giesmę“ atėjo ir čia poilsiaujančių jaunų panevėžiečių šeima Ernestas, Kristina ir jų atžala Deimantė.
Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkė Sonata Verbučianskė pakvietė pasiklausyti Lietuvos muzikos akademijos prof. Irenos Milkevičiūtės studentės rusniškės Gretos Vitonytės atliekamų kūrinių, kuriai akomponavo Lina Lekšienė.
Tautinė giesmė skambėjo ir Rusnės turizmo sodybose bei plaukiančiuose laivuose.
Fotoalbumas iš Tautinės giesmės giedojimo