Kad visi ir žemėj, ir danguj žinotų – kaimas dar gyvas, – tokia mintis pastarosiomis savaitėmis sukasi žinomo tautodailininko, Vainuto seniūnijos Balčių kaimo gyventojo Vytauto Raukčio galvoje.
Tos minties vedamas jis atkakliai skaptuoja savo kieme paverstą didžiulį ąžuolą – iš jo daro kryžių, kuris jau spalio 27-ąją į būrį sukvies visus šios apylinkės gyventojus.
A.Rauktys įgyvendina visų balčiškių subrandintą idėją, kilusią jiems diskutuojant bendrų susiėjimų metu pačių suburtame „Šilumos klube“.
Apie tą klubą ir būsimąjį kaimo akcentą – kryžių – kalbamės Angelei ir Vytautui Raukčiams simbolinę dieną – spalio 15-ąją, jų įsikūrimo Balčiuose 11-ųjų metinių dieną.
Renkasi smagiai pasibūti
Angelė ir Vytautas pasakoja, jog balčiškiai – draugiška bendruomenė, o jiedu irgi stengiasi bendruomeniškumą puoselėti. Taip užgimė susibūrimai ilgais rudens ir žiemos vakarais prie židinio, vėliau ir „Šilumos klubo“ pavadinimą gavę.
„Vietos bibliotekininkė Genė Gofmanienė, mokytojos Virginija Kubilienė ir Virginija Gečienė, ūkininkai Ona ir Jonas Vindžigelskiai bei Stasė ir Juozas Petrikai, pensininkė Antanina Jakienė – ir tai dar toli gražu ne visas mūsų klubo branduolys“, – sako A.Rauktienė.
Balčiškiai renkasi dažniau rudens vakarais, kuomet jau didieji ūkių darbai yra nudirbti. Ragauja įvairias arbatas, medum pagardintas, skaičiuoja savuosius gandrus, kurių – visi žino – Balčiuose gausu kaip niekur kitur, pina Advento vainikus ir dar kitokios veiklos susigalvoja.
Dar vienas klubo ritualas – ožio kepimas. Taip, taip – kaip tik viso didelio ir marinuoto ožio. Jį visi kartu perka iš vietos ūkininkų ir kepa – tai tapo žiemos pradžios pažymėjimo akcentu. Svarbiausia, anot Angelės, kad tuomet visi tiesiog smagiai pasibūna ir kaip reikiant atsiplepa.
Balčiai irgi tuštėja
Štai tokių susibūrimų metu ir gimė idėja, kad kaimui reikia kokio nors išskirtinio akcento. „Turime kaime tautodailininkus, tai gal jūs ką nors „tokio“ sugalvosite?“ – tokią mintį bene prieš metus išsakė Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus.
Balčiškiai tarėsi vieni su kitais ir netrukus visi jau žinojo, ko jų kaimui trūksta – kryžiaus prie įvažiavimo į kaimą. Idėjai išsikristalizavus, pats seniūnijos šeimininkas V.Mockus į Raukčių kiemą milžinišką ąžuolą atgabeno. Tad pastarosios savaitės Vytautui tapo įtempto darbo savaitėmis.
Pasakodamas apie kryžiaus kūrimą, V.Rauktys sako, jog svarbiausia yra idėja. „Sunkiausia, kol dar mąstai, ką ir kaip turėtų prabilti tas ąžuolas“, – sako jis. Laimė, kokiais žodžiais jis prabils į saviškius ir Balčių svečius, balčiškiai jau nutarė. „Balčių kaimui – buvusiam, esamam, būsimam“, – bus išskaptuota kryžiuje.
Nuo kryžiaus centro į visas keturias puses „augs“ stilizuotos tulpės – lyg spindulių imitacija: kad visiems – ir žemėje, ir danguj esantiems, ir gyviems, ir mirusiems – būtų nunešta žinia, jog šis kaimas dar gyvas. Tulpių žiedų Vytautas yra suplanavęs ir daugiau, bet ar jie tikrai papuoš kryžių, pirmadienį dar nežinojo. Tikras buvo tik dėl to, kad Vainuto klebonas Dainoras Židackas Kristaus kančią pažadėjęs.
Kad Balčiai išties dar gyvi, patvirtina ir Vytautas, ir seniūnas V.Mockus. Anot seniūno, čia gyvena apie 350 žmonių, nors anksčiau buvę žymiai daugiau.
Tautodailininkai Raukčiai irgi pastebi, kad per tuos 11 metų, kai jie čionai atsikėlė, Balčiai tuštėja, jaunimo lieka vis mažiau.
Pašventinimo iškilmės – spalio 27-ąją
Rugsėjo pabaigoje pradėjęs drožinėti, Vytautas sako jau einantis į pabaigą. Dirba įtemptai, nes ir laiko – ne marios: kryžius turi būti pastatytas artimiausiomis dienomis, o spalio 27-ąją numatytos jo pašventinimo iškilmės.
Raukčiai sutarė su Vainuto klebonu D.Židacku, jog tądien po šv. Mišių Vainute jis atvyks į Balčius. Pašventinus kryžių, numatyta su kaimynais sueiti į bendruomenės namus bendrai pagiedoti. „Gal ir kaimynai dar ne visi žino, bet toks susibūrimas tik dar labiau sutelks visą kaimą“, – pasvarsto Raukčiai.
Išdrožė ne vieną kryžių
Labiau kaip skrynių meistras pagarsėjęs Vytautas yra padaręs ne vieną kryžių. Vienas jų stojo Kintų kapinėse, kitas – tos pačios seniūnijos Kiškių kaime, kur Raukčiai ilgai gyveno, ir žymi čia buvusią gaisravietę, kurioje prieš 19 metų žuvo jo artimieji. Dar vienas kryžius papuošė vienos Inkaklių sodybos aplinką, kitą kažkas išsivežęs į Pašyšius. Vytautas negarantuoja, kad ir dabar visus išvardijo, – gal visų ir neprisimena.
Balčių kryžius, anot tautodailininko, bus išskirtinis tuo, kad bus didžiausias – virš žemės iškilęs net 4 metrus.
V.Rauktys sako, jog smėlio žemėje kryžiai ir po šimtmetį stovi, o Balčių kryžiaus ilgaamžiškumo jis nespėlioja. Gerai tai, kad jis nebus įkastas į žemę – seniūno rūpesčiu jam jau paruoštas betoninis pagrindas ir metalo strypai, laikysiantys jį virš žemės.
Dėl vietos irgi nekilo didelių svarstymų – visi kartu nutarė, kad toks kaimo akcentas turi stovėti jo pradžioje, gyvenvietės pakraštyje kuriamame parke, kur įvairiomis progomis pasodinama vis daugiau medžių. Kol kas tai jaunuolynas, bet balčiškiai neabejoja, jog ateityje jis taps solidžiu gyvenvietės parku.