Teisininkas pataria: kaip bendraturčiai gali atsidalinti mišką?

4049892-122532-there-is-a-man-in-forestTurbūt ne vienam miško žemės bendraturčiui teko susidurti su klausimu, kaip reiktų padalinti miško žemę, kokie įstatymai reglamentuoja tokių veiksmų atlikimą ir kur reikėtų kreiptis dėl miško žemės padalinimo.

Norint atsakyti į šiuos klausimus reiktų išanalizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų dalijimo tvarką.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai“.

Ši įstatyminė nuostata, pagal galiojančią aktualią šio įstatymo redakciją, turi keturias išimtis, kurias, siekiant tinkamai išanalizuoti aptarsime atskirai.

Visų pirma, miško žemė gali būti skaidoma į mažesnes nei penkių hektarų dalis tuo atveju, jei atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

Aiškinant pirmąją šios dalies nuostatą darytina išvada, kad esant keliems miško žemės bendraturčiams miško valda gali būti dalijama į mažesnes nei 5 hektarų dalis, bet neleistina dalinti į daugiau dalių nei buvo bendraturčių atkuriant nuosavybės teisę (jeigu atkuriant nuosavybę bendraturčiai buvo du, o dabar jų yra pavyzdžiui penki, tuomet galima atidalinti tik į dvi dalis).

Antra, gali būti atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šiuos teikiančius naudą plotus. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.

Trečia, gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas. Tokiu atveju formuojami atskiri žemės sklypai – miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir kitos paskirties žemės sklypas, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais eksploatuoti.
Ketvirta, gali būti atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Tačiau svarbu pažymėti, kad pagal šias nuostatas teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus (o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą), turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

Atsidalinus valdą pagal trečią ir ketvirtą punktus, privaloma miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Privačios miško žemės savininkai, siekiantys dalį miško žemės paversti kitomis naudmenomis, privalo nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote nei naudmenomis paverčiamos žemės plotas, arba sumokėti į valstybės biudžetą kompensaciją.

Planuojant dalinti miško žemę yra būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), yra nustatyta, kad privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti Projektą pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.  Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti Taisyklių 2 priede nustatytos formos sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą. Šis sprendimas paštu išsiunčiamas arba pasirašytinai įteikiamas organizatoriui.

Gavus leidimą, prašymą pateikęs asmuo ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti projektą išdavimo.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti. Planavimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos miško regiono vietoje esančiam Aplinkos apsaugos departamentui.

LMSA informacija

Informacija publikuojama bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.