ATNAUJINTA 2011 10 17
12:14
Pirmadienį Šilutės rajono apylinkės teisme prasidėjo net keturis kartus Šilutės ir Tauragės prokurorų pastangomis marinta byla prieš UAB „Geosala“ vadovą, matininką Aidą Guntarskį. Matininkas įtariamas tuo, kad rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei bei šešiems ūkininkams.
Ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir teismo salę pasiekė po LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos tyrimo.
Procesą iš naujo užvedė STT
STT Klaipėdos valdyba nustatė, kad 2007 metais rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą A.Guntarskis tyčia suklaidino pretendentus, turinčius pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai ir pageidaujančius ją išsinuomoti. Melagingai jiems nurodė, kad laisvos valstybinės žemės nuomoti jau nebėra, kai tuo tarpu daugiau kaip 100 hektarų valstybinės žemės jau kuris laikas buvo išnuomota Usėnų pašarų gamybos bendrovei „GGF“, pažeidžiant pretendentų nuomoti valstybinę žemę eiliškumą.
Kaltinamąjį aktą A.Guntarskio byloje surašė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Matininkas kaltinamas savo veiksmais padaręs didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą, o šešiems ūkininkams padaręs iš viso beveik 1,8 mln. litų neturtinės ir turtinės žalos. Tiesa, žalos dydis dar bus tikslinamas.
Rusniškiai jaučiasi apgauti
Pirmieji savo parodymus davė nukentėję Rusnės ūkininkai Snieguolė Radvinskienė, Giedrė Šiūparytė, Ramūnas Palekas, Vytautas Žilius, Elena Kleinauskienė ir Linas Radvinskas.
Žmonės pasakojo, kad 2007 m. spalį, nurodytomis dienomis atvykę į seniūniją rinktis nuomai pateiktų valstybinių žemės plotų, jie buvo apgauti.
Rusniškių teigimu, matininkas A.Guntarskis parodė planą, kuriame laisvi valstybinės žemės plotai buvo nuspalvinti mėlyna spalva, tačiau dauguma jų – užbrūkšniuoti pieštuku. Matininkas žmonėms aiškino, kad tie plotai yra išnuomoti, todėl pirmumo teisę į juos turi šiuo metu juos nuomojantys asmenys.
Žemės plotas, kurį naudoja bendrovė „GGF“, nukentėjusiųjų parodymais, jiems renkantis žemes, buvo užbrūkšniuota. Vienintelė E.Kleinauskienė, į seniūniją atvykusi anksčiausiai – spalio 25 d., užbrūkšniuoto „GGF“ ploto nematė. Tačiau jau spalio 26 d., kada rinktis žemę turėjo S.Radvinskienė, žemės gabalas, kuriame šeimininkavo bendrovė, buvo užbrūkšniuotas.
Rusniškiams teko imti tai, kas siūloma. Keli jų žemės kai kuriose vietose, kurias apibūdino kaip netinkamas ūkininkavimui, atsisakė.
E.Kleinauskienė, kaip ir kiti rusniškiai, teigė maniusi, kad „GGF“ turi nuomos sutartį, todėl į bendrovės naudojamus plotus nepretendavo. Vėliau žmonės sužinojo esantys apgauti. Pradėję domėtis nuomos sutartimis, iš tuo metu dar funkcionavusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rusniškiai gavo raštą, kuriame teigiama, kad žemės nuomos sutarties „GGF“ neturėjo.
Net jei sutartis ir būtų buvusi, pirmumo teisė rinktis žemes vis tiek privalėjo būti suteikta fiziniams asmenims.
Nuomos sutarties detektyvas
Esminiu teismo posėdžio klausimu tą dieną tapęs noras išsiaiškinti, ar bendrovė „GGF“ turėjo žemės nuomos sutartį, ar ne, taip ir liko neatskleistas. Du iš trijų parodymus davusių liudytojų teigė, kad tokia sutartis buvo, vienas tai neigė.
Prie liudytojų pakylos stojęs buvęs Rusnės seniūnijos žemėtvarkininkas Petras Lengvinas į teisėjos Daivos Jazbutienės, nukentėjusiųjų advokato Sauliaus Tamošaičio ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Jevgenij Michailovskij klausimus atsakinėjo vangokai. Davęs priesaiką sakyti tik tiesą, vyras gąsdinosi, kad praėjus tiek daug metų nuo pirminių įvykių ką nors gali pasakyti ir ne taip, todėl nenorįs užsitraukti teisinės atsakomybės.
Daugelio įvykių ir faktų, susijusių su žemėtvarkos rengimo projektu, vyras teigė neprisimenantis. P.Lengvinas tikino, kad žemės nuomos sutartį su „GGF“ surašė pats, tačiau pagal įstatymus nunešė ją pasirašyti Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui Artūrui Juočui. Sutartis, pasak buvusio Rusnės žemėtvarkininko, buvo tęsiama kasmet, tačiau paklausus, ar vienas iš pasirašytų sutarties egzempliorių buvo grąžintas bendrovei, P.Lengvinas teigė nebeprisimenantis.
Teismo metu išaiškėjo, kad 2007 m. spalio 30 d. pagal šaukimą į seniūniją projektuotis žemę nuomai atvykęs P.Lengvinas prie pirmo projektavimo metu gautų 15 ha gavo dar 17,60 ha – beveik visą prašomą žemės dalį, kai tuo tarpu keliomis dienomis anksčiau į seniūniją atvykusiai S.Radvinskienei buvo pasakyta, kad laisvos valstybinės žemės plotų nebėra.
Paaiškėjo, kad dalyje P.Lengvinui skirtų 17 ha anksčiau yra dirbusi bendrovė „GGF“, tačiau buvęs žemėtvarkininkas iš pradžių šio fakto patvirtinti nenorėjo ir teigė, kad bendrovė ten esančią žemę „galbūt“ naudojo.
Rusniškiai stebėjosi, kaip žemėtvarkininku dirbęs P.Lengvinas galėjo nežinoti, kur kokie sklypai yra ir kas juose šeimininkauja.
„Negaliu klausytis, kaip žmogus meluoja“, – nebeišlaikiusi replikavo ūkininkė S.Radvinskienė, ir tuoj pat sulaukė griežtos teisėjos pastabos, kad pasikartojus incidentui moteriai bus skiriama piniginė bauda.
Prisipažinęs, kad parengto Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepasirašė dėl įvairių neatitikimų, dėl kurių raštą surašė ir A.Juočui, P.Lengvinas vėl užsisklendė lengvoje amnezijos formoje ir teigė nebeprisimenantis, kokius konkrečius pažeidimus buvo nurodęs.
Grąžinti atmintį padėjo prokuroras J.Michailovskij.
„Apie Rusnės seniūnijos gyventojų pretenzijas dėl šio projekto rengimo sužinojau tik iš kalbų, bet detaliai dėl to nesidomėjau, nes atostogavau.
Rašiau baigiamąjį savo mokslų darbą, todėl buvau prašęs atleisti mane dėl atostogų. Tačiau vedėjui A.Juočui atsisakius man tęsti atostogas, aš parašiau prašymą dėl atleidimo iš darbo, nes supratau, kad netikslinga kovoti su neteisybėmis, kai pats žemėtvarkos skyriaus vedėjas palaiko nepriklausomus matininkus ir nekreipia dėmesio į žemėtvarkininkų pastabas dėl jo darbo, šiuo atveju, konkrečiai dėl A.Guntarskio darbo. Aš ne kartą buvau rašęs tarnybinius pranešimus A.Juočui dėl Guntarskio neteisingo darbo, konkrečiai dėl ko – neprisimenu. Pagrindinius sklypo formavimo veiksmus daro matininkas, visus parašus dėl jo darbo teisingumo deda žemėtvarkininkas <…>. Rusnės seniūnijos gyventojai ne kartą skundėsi matininkų veiksmais, tačiau nieko padaryti jau nebuvo galima. Matydavau, kad A.Juočas su Guntarskiu aptarinėja draugiškai reikalus. Apie ką kalbėdavo – negaliu pasakyti, į jų pokalbius nesikišdavau“, – ištrauką iš P.Lengvino parodymų perskaitė prokuroras.
P.Lengvinas dar pridūrė, kad bendrovę „GGF“ apie laisvus žemės plotus Rusnėje informavo pats A.Juočas. Jis esą ir nurodė parengti nuomos sutartį, kurią vėliau pasiėmė pasaugoti.
Nė vienas savo tiesos neatsisako
Tuo tarpu Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Artūras Juočas tikina, kad sutarties su bendrove „GGF“ nebuvo. Esą, ji rašiusi prašymus dėl žemės nuomos, tačiau Rusnėje tokia sutartis nesudaryta. Kodėl bendrovei buvo atsakyta neigiamai, vedėjas iš pradžių prisiminti negalėjo. Tiesa, paskui jis svarstė, kad galbūt žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad Rusnėje daug saugomų teritorijų, gana komplikuotai judėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalai, todėl baimintasi, kad nepasipiltų krūvos pretenzijų.
A.Juočas teigė, kad pagal Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraščius, bendrovė „GGF“ sklypus rinkosi vėliau nei nukentėjusieji, o į sąrašą be nuomos sutarties „GGF“ galėjo patekti kaip įmonė, užsiimanti žemės ūkio veikla. Tačiau, neturėdama žemės nuomos sutarties, pirmumo teisės prieš fizinius asmenis, renkantis laisvos valstybinės žemės sklypus, bendrovė neturėjo.
Buvusio viršininko parodymų klausęsis P.Lengvinas savo tiesos dėl to, kad nuomos sutartis buvo, neatsisakė. Apie tai, kad bendrovė sutartį turėjo, kalbėjo ir „GGF“ darbuotojas Albertas Mažeikis, tačiau kur šiuo metu ji yra, nežinojo. Jis pasakojo, kad į A.Juočą buvo kreiptasi 2005 m. Pastarasis žemę išnuomoti sutiko.
Pasak P.Lengvino, tuo metu nedirbamos ir niekam nereikalingos žemės buvo tiek daug, kad ją gaudavo visi, kas pateikdavo prašymus. Tiesa, 2003 m. prašymą dėl žemės nuomos buvo pateikusi ir E.Kleinauskienė, tačiau jos prašymas patenkintas nebuvo.
Nukentėjusiųjų rusniškių advokato ir Klaipėdos apygardos prokuroro žiniomis, kurios paremtos įrodymais, 2005 m. prašymą dėl 200 ha valstybinės žemės nuomos „GGF“ vardu pateikė pats A.Guntarskis, kuris tuo metu bendrovėje dirbo.
Kaltinamasis duoti parodymų nespėjo
Pats kaltinamasis A.Guntarskis pirmojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdžio metu savo parodymų duoti nespėjo. Posėdžio pradžioje matininkas pasinaudojo savo teise parodymus duoti tada, kai bus apklausti visi nukentėjusieji ir liudytojai.
Į teismą neatvyko ir bendrovės GGF direktorius Valdas Balčiūnas, nes pasikeitus registruotos gyvenamosios vietos adresui, teismui nepavyko įteikti kvietimo.
Kitas baudžiamosios bylos posėdis numatytas lapkričio 24 d. A.Guntarskiui, kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi gresia netekti teisės užsiimti matininko veikla arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
