Valstybės sieną su Rusija saugantys Pagėgių rinktinės pareigūnai anksčiau nesusitvarkydavo su savo užduotimis.
Plaškių užkarda, kuriai vadovavo V.Didžiūnaitis, buvo labiausiai pažeidžiama – per ją plūsdavo dideli kiekiai kontrabandinių rūkalų, alkoholio su rusiškomis banderolėmis.
Anksčiau nebuvo susitepęs
Kai VSAT ėmė šalinti korumpuotus pareigūnus, apsiginklavo tobulesniais naktinio sekimo prietaisais, dronais, kitokiomis šiuolaikiškomis pasienio kontrolės priemonėmis, padėtis pagerėjo ir Pagėgių rinktinėje. Kontrabandininkų landos šiame pasienio ruože jau daugmaž užkamšytos.
Plaškių užkardos vadas majoras V.Didžiūnaitis išgyveno visus šiuos etapus nesusitepęs. Debesys virš jo galvos susitvenkė vėliau, kai VSAT Imuniteto tarnybą pasiekė žinios, kad jis su kitais pasieniečiais galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, savinasi patikėtą valstybės turtą.
V.Didžiūnaitis ir dar vienas jo pavaldinys buvo suimti prieš trejus metus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, kurį kontroliavo Tauragės apylinkės prokuratūra, paaiškėjo, kad kalbos apie pasieniečių vado ir pagalbininkų nusižengimus nebuvo laužtos iš piršto.
Viliojo užkardos turtas
Nustatyta, kad siekdamas asmeninės naudos V.Didžiūnaitis naudojosi pavaldinių paslaugomis, savinosi pasienio užkardai skirtus degalus, klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus – į juos buvo įrašomi melagingi duomenys.
VSAT mechanikai remontuodavo V.Didžiūnaičio automobilį. Plaškių pasienio užkardos vadas gyveno Šilutėje jam skirtame tarnybiniame būste, tad pasisavinto benzino aptikta ir ten.
Aštuonis kartus suklastojus dokumentus, kad užkardos kateriai, neva saugodami valstybės sieną, plaukiojo Nemune, V.Didžiūnaitis su bendrininkais degalus pasiimdavo ir naudojo savo reikmėms.
Tyrimo medžiaga sugulė į šešiolika tomų. V.Didžiūnaitis apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyba, svetimo turto pasisavinimu, klastotėmis, bendrininkavimu organizuojant nusikalstamą grupę.
Pripažino visus kaltinimus
„Namuose rastais degalais naudojausi tvarkydamas tarnybinio būsto aplinką – valdiška žoliapjove šienavau vejas“, – teisme paaiškino V.Didžiūnaitis.
Tyrėjai suskaičiavo Plaškių užkardos vado valstybei padarytą finansinę žalą, kuri, pasak jo paties, siekė 361 eurą. Nelaukdamas teismo pradžios jis atlygino šiuos nuostolius.
Inžinieriaus hidrotechniko diplomą įgijęs V.Didžiūnaitis VSAT sistemoje darbavosi ketvirtį amžiaus, anksčiau už gerą darbą daugiau kaip 20 kartų skatintas įvairiomis padėkomis.
V.Didžiūnaitis pripažino visus pateiktus kaltinimus, apgailestavo įsivėlęs į nusikalstamą veiklą, įtraukęs į ją savo pavaldinius, tinkamai jų nekontroliavęs.
Piniginė bauda nedžiugina
Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgęs į geranoriškus kaltinamojo parodymus, atgailą, praeities nuopelnus, korupcijos bylą baigė baudžiamuoju įsakymu – skyrė jam 8000 eurų baudą.
Išvengęs griežtesnės bausmės V.Didžiūnaitis, regis, turėjo apsidžiaugti.
Bet to neįvyko – šilutiškis teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Ten dar kartą nuoširdžiai pripažinęs visus kaltinimus buvęs pasienio užkardos vadas prašė pakeisti bausmę: „Būsiu patenkintas bet kokiu sprendimu, esu pasirengęs atlikti bet kokią kitą man skirtą, net ir laisvės atėmimo, bausmę.“
Santaupos greitai ištirpo
V.Didžiūnaitis tokį savo prašymą motyvuoja sunkia materialine padėtimi: „Teismo skirta bauda šiuo metu man tiesiog nepakeliama. Aš neturiu tiek pinigų ir nežinau, kur jų gauti.“
Pašalintas iš tarnybos pareigūnas neteko pajamų šaltinio. Įsidarbinti Šilutės rajone nėra lengva, dar viena kliūtis – sutepta reputacija. Dėl sveikatos problemų dirbti sunkesnio fizinio darbo jis negali. „Netekau tarnybinio būsto, dabar nuomoju butą, už jį per mėnesį moku 250 eurų. Turiu tik „Audi 80“ – sukiužusį ir nevažiuojantį automobilį“, – guodėsi V.Didžiūnaitis.
Dirbdamas pasienio užkardos vadu V.Didžiūnaitis per mėnesį gaudavo 1200 eurų algą, bet santaupos, matyt, greitai ištirpo.
„Už tarnybinius nusižengimus numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Negi nubaustasis trokšta atsidurti kalinimo įstaigoje?“ – stebėjosi prokuroras Vitalijus Gulenkovas.