Visiems akivaizdu, kad norint žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis tenka pakratyti kišenę. O įsigytas brangus daiktas traukia ilgapirščius. Būtent dėl brangaus telefono vagystės į teismą teko keliauti dviem pažįstamiems vaikinams.
Birželį teisiamasis T.Z. Kintų miestelio degalinėje sutiko du vaikinus – G.Š. ir Š.A. Apsvaigusių vaikinų kompanija sėdo į Š.A. „golfuką“ ir patraukė Ventės link.
Vaikinams linksmai važiuojant, T.Z. niekieno nepastebėtas pačiupo prie pavarų svirties padėtą 300 eurų kainuojantį vairuotojo Š.A. telefoną. Brangus „mobiliakas“ nugulė vagišiaus kišenėje.
Telefono neberadęs vaikinas jau kitą dieną pradėjo ieškoti savo vertingo daikto. Nuėjo ir į T.Z. namus, tačiau vaikinas miegojo, o prabudintas pamelavo, kad jo telefono neturi.
Tą pačią dieną, apie 18 val., vagis pardavė telefoną pažįstamam P.B. už 20 eurų.
Praėjus kelioms dienoms prabilo vagies sąžinė ir jis su draugu atsiėmė telefoną iš jį nupirkusio vaikino. T.Z. paprašė, kad draugas jį atiduotų tikrajam telefono savininkui Š.A.
Kadangi telefoną pirkęs vaikinas P.B. – nepilnametis, jo mama O.B. pas sūnų telefono atsiimti atėjusiam T.Z. su draugu liepė „vyriškus reikalus“ spręsti prie jos. Tuomet mama sužinojo, kad sūnus įsigijo vogtą telefoną, ir atėję jo draugai prašė telefoną atiduoti.
Pirkdamas telefoną P.B. nežinojo, kad jis vogtas, tad nedelsdamas jį atidavė atėjusiems vaikinams. Pastarieji pažadėjo grąžinti už jį sumokėtus eurus.
Kai tik Š.A. sužinojo, pas ką atsidūrė kelias dienas per rankas keliavęs mobilusis telefonas, pats nuvažiavo pas T.Z. draugą ir atsiėmė savo daiktą. Telefone nebuvo kortelės.
Teisme apklausiamas T.Z. neprisiminė, kur padėjo iš telefono išimtą kortelę, nes tą dieną buvo girtas.
Vagišius susitaikė su telefono netekusiu, bet jį galų gale atgavusiu vaikinu, tačiau teismą pasiekusi istorija vis tiek nepraeis ne pasekmių – vagišiui teks atpirkti blogą elgesį.
Teisėjos sprendimu, T.Z. teks 4 mėnesius dirbti viešuosius darbus visuomenės labui.
Nuosprendis galėjo būti skundžiamas.