Telefoniniai chuliganai linksminasi visų mūsų sąskaita

telephoneVisai neseniai policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pranešė, kad pernai, visos Lietuvos mastu, pareigūnams teko vykti į 55 tūkst. iškvietimų, kurie nepasitvirtino.

Gaišti laiką, eikvoti ir taip trūkstamus degalus tenka ir Šilutės rajono policininkams. Į nepasitvirtinančius iškvietimus dažnai vyksta ir greitosios pagalbos medikai. Ramybe kol kas džiaugiasi tik ugniagesiai gelbėtojai: melagiai jos nedrumsčia jau kurį laiką.
Už rūkstančius puodus nepyksta

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros (VPP) poskyrio Šilutėje viršininkas Arūnas Ališauskas pasakojo, kad melagingų iškvietimų pastaruoju metu nebepasitaiko. Situacija pasitaisė, kai pagalbos skambučius perėmė Bendrasis pagalbos centras (BPC) – naudojant greitąjį numerį 112 bet kurios specialiosios tarnybos pagalbą galima išsikviesti visoje Lietuvoje.

„Įtariu, kad BPC tikrai gauna kenkėjiškų skambučių, bet kažkaip sugeba juos perfiltruoti, tad mes pagal jų nurodymus jau kuris laikas vykstame tik į tikrus gaisrus“, – sakė VPP Šilutės poskyrio viršininkas.

Anksčiau, kai apie gaisrą skambinantieji pranešdavo tiesiogiai gaisrinės budėtojui, pasak A.Ališausko, pasitaikydavo visko. Dažniausiai skambindavo savitai pramogas įsivaizduojantys vaikai, girti žmonės, kurie gaisrinės numerį rinkdavo net po kelis kartus iš eilės, o atsiliepusiam budėtojui imdavo šnekėti įvairias nesąmones.

Ugniagesiai yra bandę kelis kartus ieškoti tokių kenkėjų, tačiau norint išsiaiškinti kaltininką užsukamas ištisas procesas, kuriam reikalingi konkretūs ir neginčijami įrodymai.

„Buvo atvejis, kai nustatėm telefono abonentą iš Katyčių, bet žmogus aiškino tuo metu nebuvęs namie, liko neaišku, kas skambino“, – prisiminė A.Ališauskas.

Pareigūnas pasakojo, kad kartais nuvykus į gaisravietę paaiškėja, kad dūmija ant viryklės pamirštas puodas, tačiau tokie iškvietimai nelaikomi melagingais. Ugniagesiai giria aplinkinių budrumą ir sako, kad geriau rasti bekylančio gaisro užuomazgas, nei nuvykus į įvykį pamatyti atvirą liepsną ir griūvantį stogą.

„Žmonės turėtų suprasti, kad meluodami apie nelaimes jie kenkia ne mums, ugniagesiams. Vykstant į tokius iškvietimus yra eikvojami visų mokesčių mokėtojų pinigai. Jeigu melagingai pranešama, kad dega gyvenamasis namas, į įvykį išsiunčiamos net trys mašinos. Viena jų per 100 kilometrų „suvalgo“ apie 30 litrų benzino, tad žinant jo kainas degalinėje, nesunku paskaičiuoti, kokie nuostoliai patiriami“, – sakė A.Ališauskas.

Pagalbą kviečiair iš keršto

BPC centre operatore dirbanti Sandra pasakojo, kad į pagalbos skambučius atsiliepiantys darbuotojai dažnai intuityviai atskiria, kada pranešimas apie nelaimę yra tikras, o kada – tik skambinančiojo noras nevykusiai papokštauti.

Lengviausia, pasak operatorės, patikrinti vaikus. Dažniausiai jie ima juoktis, o paprašyti pasakyti numerį, iš kurio skambina, sutrinka, nenori jo išduoti, pasikeičia balso intonacija.

„Jei kažkur užsidega automobilis ar namas, sulaukiame tikrai ne vieno skambučio. Jei apie neva didelę nelaimę pranešama vos vienu skambučiu, jau kyla įtarimas, kad pranešimas gali būti melagingas. Aišku, neišvengiamai pasitaiko atvejų, kai pranešimas skamba labai įtikinimai, tad tikrai būna, kad pagalba siunčiama be reikalo“, – darbo patirtimi dalijosi moteris.

Kai kuriais atvejais, pasak operatorės, specialiosios pagalbos tarnybos tampa įrankiais kam nors atkeršyti. Pasitaikė atvejis, kai buvęs vyras, kerštaudamas sutuoktinei, ugniagesius kvietė ne tik į jos, bet ir buvusių uošvių namus.

Policija – lyg gąsdinimo įrankis

Šilutės rajono policijos komisariato duomenimis, per mėnesį pareigūnams tenka vykti į kelis iškvietimus, kurie nepasitvirtina. Laikinai viršininko funkcijas Šilutės r. policijos komisariato Prevencijos poskyryje vykdantis Gedas Zagorskas pasakojo, kad, palyginti su pernai metais, melagingų pranešimų padaugėjo. Pernai iki pat rugsėjo mėnesio jų praktiškai nebuvo.

Pareigūnas pastebėjo, kad įtakos pagausėjimui turėjo pernai pavasarį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pasitaiko, kad kažko nepasidalinę, susipykę policija vienas kitą gąsdina ne tik sutuoktiniai, sugyventiniai, bet ir skirtingais keliais pasukusios šeimos. Daug dažniau nei miestiečiai sukvailioja kaimo gyventojai.

„Būna, kad paskambina ir praneša, jog buvusi žmona girtauja, nesirūpina vaiku. Beveik visi melagingi iškvietimai susiję su asmeniniais žmonių nesutarimais“, – sakė G.Zagorskas.

Yra ir dar viena grupė iškvietimų, kurių pareigūnai nevadina melagingais, tačiau iš esmės jie būna betiksliai. „Pavasarį padaugėja skambučių, kai žmonės ima ginčytis dėl sklypų ribų, kviečia gaudyti benamius šunis ir panašiai. Šituos reikalus pagal savo funkcijas gali ir turi spręsti seniūnija“, – sakė pareigūnas.

Kartais nepasitvirtina ir gyventojų rūpesčiai dėl jiems išgėrusiais pasirodžiusių vairuotojų ir panašiai. Policininkai tokius pranešimus patikrinti privalo. Skirtumas tik tas, kad nepasitvirtinus informacijai pranešėjams nėra surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Norėdami sumažinti melagingų skambučių skaičių pareigūnai prasižengėlius žada vertinti griežčiau. Juo labiau kad bauda už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą siekia nuo 300 iki 600 litų. Melagis taip pat gali užssidirbti ir 30 parų areštą.

„Kiekvienas melagingas iškvietimas eikvoja ne tik materialinius, bet ir fizinius resursus. Galbūt būtent tuo metu policijos pareigūnas būtų galėjęs išvykti į tikrą įvykį, į kurį dėl melagystės yra priverstas vėluoti“, – kalbėjo laikinasis Prevencijos poskyrio viršininkas.

Svarbi kiekvieno sveikata

Itin daug melagingų iškvietimų per metus sulaukia Šilutės greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrius. Pernai medikams teko vykti į 235 iškvietimus, kurie nepasiteisino. „Per šių metų 3 mėnesius jau užfiksuotas 51 iškvietimas be reikalo“, – sakė Šilutės GMP vyriausioji slaugytoja Alma Vendzelienė.

Neigdama mitą, medikė pasakojo, kad mažiausiai su GMP linkę pokštauti vaikai ir jaunimas. Dažniausiai be reikalo pagalbą kviečia suaugę žmonės. Nepaisant to, kad kiekvieno melagingo iškvietimo metu patiriami kuro nuostoliai, dėvisi automobiliai, bet į policiją ieškoti prasižengėlių medikai nesikreipia.

Pasak A.Vendzelienės, nesunku suabejoti pranešimo tikrumu, jei skambinantysis yra akivaizdžiai girtas, neatsako dispečeriui į pateiktus klausimus, dvejoja, sutrinka, o galiausiai pokalbį iš viso nutraukia.

Neretai pasitaiko, kad GMP kviečiama neįvertinus tikrosios žmogaus būklės, labai persigandus, o atvykus medikams paaiškėja, kad medicininė pagalba pacientui nereikalinga. Analogiška situacija susiklosto ir su tiesiog gatvėje pokaičio prigulusiais neblaiviais žmonėmis. Nežinodami, ar tokie „poilsiautojai“ yra apsvaigę nuo alkoholio, ar gatvėje susmuko pasijutę blogai, praeiviai skubinasi kviesti medikus.

„Kiekvienas iškvietimas yra skubus. Atvykus į įvykio vietą, neatsižvelgiant į žmogaus blaivumą, yra skubiai vertinama jo sveikatos būklė. Paskui jau sprendžiama, vežti jį į ligoninę, ar ne“, – sakė A.Vendzelienė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.