Ilgą laiką patiklius senyvo amžiaus gyventojus artimuosius neva ištikusiomis nelaimėmis maustę telefoniniai sukčiai keičia taktiką.
Dabar jie nusitaikė į kur kas jaunesnio amžiaus žmones ir skambindami telefonu prisistato finansinius nusikaltimus narpliojančių valstybinių įstaigų pareigūnais.
Taiko naują schemą
Savaitgalį nuo tokių telefoninių sukčių nukentėjo 38 m. šilutiškė. Sekmadienį moteris sulaukė skambučio.
Skambinęs vyras prisistatė FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos) pareigūnu ir informavo, kad jos banko sąskaitoje pastebėtos neaiškios operacijos. Šilutiškei jis padiktavo neva banko numerį, kuriuo būtina paskambinti ir su banko darbuotoja išsiaiškinti kilusius nesklandumus.
Paskambinusi iš sukčiaus gautu telefono numeriu, atsiliepė banko darbuotoja prisistačiusi moteris. Ji, apsukriai klausinėdama šilutiškę, sužinojo visus sukčiavimui reikalingus duomenis: moters asmens kodą, banko sąskaitos numerį, elektroninio prisijungimo prie banko sistemos naudotojo vardą ir slaptažodžius.
Tos pačios dienos vakarą šilutiškei dingtelėjo mintis ir pačiai pasitikrinti sąskaitą. Internete atsidariusi savo sąskaitą, moteris pamatė, kad jos vardu per 10 minučių nuo pokalbio su apsimetėle banko darbuotoja buvo paimti net du greitieji kreditai – 2500 litų.
Neradę pinigų ima kreditus
Šią savaitę policija užfiksavo dar du apgaulės atvejus, kai sukčiai, pasinaudoję lengvatikių padiktuotais elektroninės bankininkystės duomenimis, prieš porą metų apgavo šilutiškius.
Tirdami 2010 metais padarytus sukčiavimo atvejus, pareigūnai nustatė, kad pasinaudojus vienos šilutiškės elektroninės bankininkystės duomenimis, iš kreditus teikiančios įmonės buvo paimtas 1000 litų kreditas, o iš asmeninės sąskaitos dingo 3000 litų. Prisijungus prie kito vyro sąskaitos prieš dvejus metus jo vardu irgi buvo paimtas 500 litų kreditas.
Telefonu nediktuokite jokių duomenų
Tauragės apskrities policijos komisariato atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė sako, kad padaugėjo tokių sukčiavimo atvejų, kai išvydę tuščias apgautųjų banko sąskaitas, sukčiai vis tiek randa būdų pasipelnyti. Tam puikiai tinka greitųjų kreditų įmonės.
Todėl pareigūnai dar kartą perspėja, kad telefonu diktuoti savo asmens ir banko sąskaitos duomenis jokiu būdu negalima.
Nepasitikėkite nei policijos pareigūnais, nei finansinių nusikaltimų tyrėjais, nei būsimais darbdaviais, nei „Sodros“ ar bankų darbuotojais apsimetančiais asmenimis, telefonu reikalaujančiais jūsų duomenų.