„Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų“, – tokia fraze prasideda akcijos ir projektai, skirti mažinti Baltijos jūros taršą. O kaip tuomet su žuvimis? Atostogaujant pajūryje susidaro įspūdis, jog kas jau kas, tačiau jūros žvejai neskursta. Vidutinio ungurio kaina šiemet siekia 150 litų. Ir nuolaidos dėl to, jog tai žuvis iš „vienos labiausiai užterštų jūrų“, niekas pritaikyti nesiruošia.
Plekšnė… su lašeliu gyvsidabrio
Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad nors gyvsidabrio koncentracija jūros vandenyje ir dugno nuosėdose nėra didelė, ji plekšnių raumenyse viršija leistinas normas.
Tuo nė kiek nesistebėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas, biologas Saulius Karalius. Anot jo, gyvsidabris, kaip ir kiti sunkieji metalai, į Baltijos jūrą patenka su pramoninėmis nuotekomis.
„Yra pramonės šakų, kurios naudoja gyvsidabrį ir vėliau kartu su nuotekomis jis patenka į jūrą. O joje ši medžiaga patenka į žuvies organizmą. Valgydami taip mėgstamą plekšnę kartu gauname ir gyvsidabrio“, – pasakojo pašnekovas.
Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, S. Karaliaus teigimu, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.
„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Apskritai geriau rinktis gėlavandenę arba okeaninę“, – teigė pašnekovas.
Kokios žuvies geriau vengti?
Daugiau skaitykite čia.