Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai praėjusius metus daug keliavo, patyrė naujų įspūdžių, plačiau susipažino su mūsų ir kaimynų kraštu, o šių metų vasaros kelionių sezoną pradėjo saulėtą gegužės rytą, komfortabiliu autobusu iš Švėkšnos išsiruošę į pirmąją šių metų kelionę – į Vilnių ir Trakus.
Pačioje Vilniaus miesto širdyje – Katedros aikštėje – Valdovų rūmai – Lietuvos valstybės simbolis, įrodantis, kad tikrai buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ir kad Vilnius buvo tos senos valstybės sostinė. Valdovų rūmų ekspozicija atgaivino mūsų šalies didingiausius gyvavimo laikus, kadaise čia rezidavusių valdovų gyvenimus ir veiklą.
Aplankę naujausią ir didžiausią Valdovų rūmų muziejų, susipažinę su Rūmų istorine ir architektūrine raida, archeologiniais radiniais, ikonografine medžiaga, pamatę atkurtus istorinius vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko reprezentacinius interjerus bei specialiąją lobyno salę, ekskursantai patraukė prie aukščiausio pastato Lietuvoje – Vilniaus televizijos bokšto. Tai ne tik įspūdingas pastatas, bet ir Lietuvos nepriklausomybės simbolis.
Netikėtai užklupusi liūtis neleido keliauninkams atidžiau apžiūrėti Vilniaus senamiestį, nuvykti prie Aušros vartų, tad pakilę į bokšto viršų pasimėgavo nepakartojama miesto panorama.
Po pažinties su Vilniumi autobusas pasuko link Trakų.
Trakai – nedidukas Lietuvos miestas, suvaidinęs milžinišką vaidmenį mūsų tautos istorijoje. Miesto istorija prasideda Senuosiuose Trakuose, nedidelėje vietovėje, esančioje už 3 kilometrų nuo Naujųjų Trakų.
Legendos pasakoja, kad Senuosius Trakus XIV a. pr. įkūrė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Apie 1350 m. Trakų pilyje kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonos, buvusios Palangos vaidilutės Birutės šeimoje gimė žymiausias Lietuvos viduramžių valdovas – Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Trakų pilis buvo ne tik jo tėvonija, bet ir mėgiamiausia rezidencija.
Trakai – unikalus miestas dar ir tuo, kad jame gyveno ir jį kūrė lietuviai, lenkai, žydai, rusai, totoriai ir karaimai. Tai vienintelis Lietuvoje miestas, turėjęs dvi savivaldas: nuo 1409 m. – Didžiojo miesto, t.y. krikščioniškosios Trakų miesto dalies, ir nuo 1441 m. – Mažojo miesto, t.y. karaimų gyventos Trakų miesto dalies.
Apžiūrėję istorinį palikimą, stebinantį savo architektūros lakoniškumu ir tradiciškumu, Neįgaliųjų draugijos nariai atsisveikino su vienu labiausiai lankomu Rytų Europos miestu.
Negali paneigti kinų rašytojo Lin Yutangas minties, kad žmogus, tik grįžęs namo ir padėjęs galvą ant senos, pažįstamos pagalvės, gali suvokti, kaip nuostabu yra keliauti.
Kelionę geriausiai išmatuoti draugais, o ne nuvažiuotais kilometrais – neabejodami patvirtins Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai ir jų veiklioji pirmininkė Ingrita Riterienė, patyrę daugybę džiaugsmingų akimirkų kartu keliaudami.