Tobulo skonio link veda vartotojai ar maisto industrija?

vilkyskiu jogurtasPagrįsti faktą, kad žmonių požiūris į maistą ir skonis keičiasi, didelių tyrimų nereikia. Užtenka pačiam prisiminti šios dienos racioną ir pagalvoti, ką pusryčiams, pietums ir vakarienei valgydavote prieš dešimtmetį.

Neabejotinai meniu bus gerokai pasikeitęs. Nieko keisto: pasauliui globalėjant, žmonės ragaudami naujus produktus ne tik plečia akiratį, bet ir lavina skonį. Inovacijų imasi ir maisto industrija.

Maisto produktų gamintojai neslepia, kad įtikti vartotojams, juo labiau nustebinti juos, tampa iššūkiu. Verslui tenka investuoti į produktų tobulinimą, kurti pridėtinę vertę, kad jų produktas išsiskirtų iš kitų.

Malonumas žinoti

„Maistas jau nebėra tik priemonė nuraminti alkaną kirminą pilve. Valgydamas žmogus tikisi, kad maistas jam suteiks malonumą“, – sako „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius šilutiškis Gintaras Bertašius.

Anot jo, šie lūkesčiai nebėra skirti tik gomuriui pamaloninti: „Dabar žmogui malonumą suteikia žinojimas ką jis valgo. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų vartotojų produktus renkasi skaitydami etiketes ir atsižvelgdami į tai, kiek jame yra priedų“,  – teigia G.Bertašius.

Kad šiuolaikinių mokslininkų didžiausias tikslas ir siekis – išsaugoti kuo natūralesnį maistą, patvirtina Kauno technologijos universiteto maisto produktų technologijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Leškauskaitė.

„Pastaraisiais metais kuriamos naujos maisto konservavimo technologijos, kai plačiai naudojamas terminis maisto apdorojimas keičiamas apdorojimu labai dideliu slėgiu, radijo dažnio bangomis, ultravioletine spinduliuote, pulsuojančiu elektros lauku, ultragarsu ir pan. Tai leidžia išsaugoti biologiškai vertingas medžiagas maiste, minimaliai pakeičiant jo sudėtines dalis“, – pasakoja akademikė.

Naujas požiūris į vietinius produktus

G.Bertašius pastebi, kad siekdami natūralumo,  žmonės ima eksperimentuoti su vietiniais produktais, bando ieškoti naujų skonio variacijų. „Žmonės prioritetą teikia vietiniams, čia užaugintiems ir sukurtiems produktams. Tačiau nebeapsiribojama įprastomis receptūromis, vartotojai ieško naujų skonio potyrių“, – teigia „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Jis pateikia sėkmingą savo įmonės pavyzdį, kaip į tradicinius skonius galima pažiūrėti inovatyviai: „Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nei jogurto, nei jo skonių pasiūlos netrūksta ir dviračio čia neišrasi.

Tačiau mes pamanėme, kodėl gi nepasiūlius rinkai jogurto su vietiniais produktais? Ir tai pasiteisino. Vartotojai pamėgo iki tol neįprastą derinį – jogurtą su lietuviškais agrastais“,  – produktu džiaugiasi verslininkas.

Laužomi pakuočių standartai

Tobulėjant produktams, keičiasi požiūris ir į jų pakuotes, mat net ir turint puikų produktą reikia jį tinkamai pristatyti, kad išsiskirtų iš daugybės kitų. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio parduotuvėje žmogus susiduria su maždaug 60 tūkst. skirtingų prekių, todėl lentynoje gulinčiam produktui pirkėjas gali skirti tik kelias sekundes dėmesio.

Lietuvos  grafinio dizaino asociacijos narys, dizaineris Edvardas Kavarskas sako, kad maisto gamintojai ima labiau suprasti pakuotės svarbą ir nebijo bandyti naujovių. „Taupant vartotojų laiką, informaciją ant pakuočių stengiamasi pateikti nebe tekstu, o simboliais, ženklais. Taip pat daugiau dėmesio skiriama šriftų parinkimui. Pavyzdžiui, tarsi ranka rašytas šriftas vartotojui iš karto kelia asociacijas ir net neskaičius aprašymo suteikia informacijos, kad produktas pagamintas rankomis, natūralus“, – pasakoja dizaineris.

Anot E.Kavarsko, vienas iš radikaliausių pasikeitimų pakuočių dizaine – spalvos. „Gamintojai nebebijo laužyti nusistovėjusių tradicijų ir pieną pakuoja į juodas, duoną – į rožines pakuotes“, – sako jis ir priduria, kad keičiasi ne tik spalvos, bet tekstūra: iš blizgių pakuočių daugelis tampa matinėmis.

Renkasi vartotojas

Maisto produktams keičiantis, tampa neaišku, kas lemia visas šias inovacijas: gamintojai ar pirkėjai? Klausimas panašus į vištos ir kiaušinio dilemą. Iš vienos pusės, maisto gamintojai atrenka, kokias naujoves išbandyti ir pateikti vartotojams. Tačiau būtent šie sprendžia priimti jas ar ne.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.