„Toksika“ valo Lietuvą nuo sovietmečio cheminių medžiagų

Lietuvoje nuo sovietmečio dar yra likę daug pavojingųjų medžiagų, kurios susikaupusios buvusių kolūkių ir gamyklų teritorijose, užterštose pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir keliančiose grėsmę visai Lietuvos ekosistemai.

Karinės teritorijos, sąvartynai, kolūkių ir tarybinių ūkių technikos kiemai, kuriuose buvo naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, teršia žemės gelmes, gruntinius vandenis.

Lietuvoje nuolat atrandamos pamirštos, bešeimininkės cheminės medžiagos, už kurių sutvarkymą atsakingos savivaldybės ar nauji pastatų šeimininkai. Tai kažkada gamyklose, mokyklų chemijos kabinetuose naudojamos medžiagos, nenaudojami žemės ūkio chemikalai, ilgus metus netvarkingai laikomi nepritaikytuose sandėliuose, kur nebuvo jokios priežiūros. Todėl šiandien dažnai nustatoma, kad ir teritorijos aplink šiuos sandėlius yra užterštos“, – sako „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Buvusių gamyklų veiklos palikimas – naftos produktai ir sunkieji metalai, kurie, susigėrę į dirvožemį, kelia grėsmę iki šiol. Dalis sunkiųjų metalų ir naftos produktų turi nuodingą ir kancerogeninį poveikį žmogaus sveikatai.

„Tai galime pavadinti „istorine tarša“, todėl svarbu tokias teritorijas ir sandėlius aptikti, identifikuoti jose pavojingąsias atliekas, surinkti jas ir saugiai sutvarkyti. Spręsti sovietmečio paliktas taršos problemas mums tenka kone kasdien. Nuo 2015 metų pradžios įmonė surinko ir saugiai sudegino apie 700 tonų tokių užsilikusių pavojingųjų cheminių medžiagų“, – pasakoja A. Dirvinskas.
Laboratorinės cheminės medžiagos išsiskiria sprogstamosiomis, oksiduojančiomis savybėmis, yra koncentruotos, degios, toksiškos, dirginančios, kancerogeninės, mutageninės – patekusios į aplinką gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Didžioji dalis jų nuo sovietmečio nėra identifikuotos, nėra ženklintos etiketėmis, o tai neleidžia nustatyti, kokių savybių jos turi, kokį pavojų gali sukelti, sąveikaudamos su kitomis cheminėmis medžiagomis. Poveikis gali būti įvairus: gali užteršti orą, gruntinius ir paviršinius vandenis ir privesti prie ekologinės nelaimės.

„Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje per metus saugiai sutvarkoma iki 10 000 t pavojingų atliekų, tarp jų ypatingai agresyvių cheminių laboratorinių atliekų – apie 150 tonų.

Cheminės medžiagos negali būti maišomos tarpusavyje, reikia atsižvelgti į jų suderinamumą. Iš sovietmečio paveldėtas chemines medžiagas „Toksika“ saugiai degina 1200 C temperatūroje.