Tradicinė kraštiečių sueiga: šilutiškiai klausėsi mokslininkų, žavėjosi menininkų humoru, sužinojo apie brangakmenių pasaulį

Šilutiškius ypač sudomino susitikimas su aktoriais, režisieriais A. Večerskiu (viduryje) ir L. Zube.

Visame Pamario krašte kartu su Valstybės dienos banga nuvilnijo po 5 metų vėl grįžusi tradicinė kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Į Šilutę suvažiavę žymūs mokslininkai, menininkai ir kitų profesijų atstovai dalijosi su šilutiškiais savo žiniomis apie krašto istoriją, brangakmenių pasaulį, jų kasyklas įvairiose pasaulio vietose, susitikimų dalyviai sužinojo kada vietiniai pradėjo… rūkyti, koks paprastas gali būti chemijos pasaulis, pamatė naujas parodas, bendravo su populiariais charizmatiškais aktoriais.

Idėjos autoriai ir ilgamečiai įgyvendintojai – Šilutės bibliotekininkai šiemet į šventę pakvietė jau šeštąjį kartą. Penkerius metus laukta sueiga šilutiškiams dovanojo būrio suvažiavusių kraštiečių šilumą, šypsenas, linkėjimus, jausmingas susitikimų akimirkas, dosnų žiupsnį kultūros renginių įvairovės, naujas žinias, pažintis su žymiais žmonėmis, gimusiais, augusiais ar įvairiais laikotarpiais dirbusiais Šilutės krašte.

Mokslininkė priminė krašto istorijos faktus

Dailininkė J. Krasauskienė pati pristatė savo dailės darbų parodą.

Įprasta, kad antroji šventės diena skirta atvykusių kraštiečių susitikimams su šilutiškiais. Tad liepos 6-ąją šilutiškius į susitikimą pakvietė Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Banytė – Rowell. Rusnėje gimusi ir čia vidurinę mokyklą baigusi mokslininkė sueigoje skaitė pranešimą „Keletas etiudų apie senuosius šilutiškius archeologijos duomenimis“.

Bet kurią valstybę, bet kurį miestą kuria kartų kartos. Kiek kartų kūrė 510 metų sukaktį šiemet mininčią Šilutę? Ką mes žinome ir ko nežinome apie senuosius šilutiškius? Savo kalboje R. Banytė-Rowell susirinkusiuosius nukėlė į XVI – XVII a., Šilutės praeitį ir pasidalijo 2017 m. kartu su archeologe Birute Lisauskaite Šilutės istorinės dalies teritorijoje vykdytų archeologinių tyrinėjimų įžvalgomis, kasinėjimų buvusioje Šilokarčemos turgaus aikštėje rezultatais. Anot mokslininkės, buvusioje turgaus aikštėje rasti XVI a. radinių fragmentai (keramikinių bokalų ir taurelių šukės) byloja, kad prie dabartinės Klaipėdos – Lietuvininkų gatvių sankryžos tikrai būta senosios karčemos. Molinių tinklų pasvarų duženos liudija, kad Šyšos kilpoje laivais ir valtimis atplaukę žvejai pardavinėjo žuvį tiesiai iš tinklų. Mokslininkė teigia, kad tuometinė Šilokarčema buvo pajūrio kultūrinių tendencijų įtakoje, ją pasiekė ir tuo metu madingi blogi įpročiai, tokie kaip XVII a. paplitęs rūkymas. Šilutiškiai rūkė madingas atvežtines vadinamąsias olandiškas kaolines pypkes. Tyrimų vietoje rastas ir apie 40 cm sąnašų sluoksnis, kuris liudija buvus didžiulius potvynius senojo turgaus aikštėje.

Kraštietė neslėpė nuogąstavimų, ar šiuo metu tvarkant senosios turgaus aikštės teritoriją bus atsižvelgta į archeologų tyrinėjimų išvadas ar vis tik jų teiginiai taip ir liks tik teoriniais pavyzdžiais.
Vertingos informacijos apie mūsų krašto istoriją mokslininkė pateikė ir pasakodama apie Šyšos Švedkapių ir Rusnės senkapių XVI a. pab.–XVII a. pirmosios pusės radinius iš moterų kapų – jų papuošalus, nešiotus metalinius diržus ir kt.

Mineralogas nukėlė į brangakmenių pasaulį

Knygos – albumo „Eva Labutytė: dailininkė ir Mažoji Lietuva“ pristatyme kalbėjo ir dailininkės sūnus K. Vanagas.

Mineralogas, brangakmenių ekspertas, firmos „Du safyrai“ ir pirmojo Baltijos valstybėse specializuoto brangakmenių muziejaus įkūrėjas bei vadovas, Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros partnerystės docentas, geologijos mokslų daktaras Arūnas Kleišmantas pokalbiui sukvietė ne tik įprastai labiau mėgstančias brangakmeniais puoštis moteris, bet ir smalsumo vedamus ar žinių siekiančius vyrus.

Žemaičių Naumiestyje gimęs ir vėliau kone visas vaikystės vasaras leidęs mokslininkas atskleidė, kad brangakmenių toli ieškoti nereikia. Niekas net nepagalvoja, kad pajūrio smėlis – tai ištisa kolekcija miniatiūrinių pusiau brangių mineralų: kvarco, mėnulio akmens, turmalino, kalnų krištolo, granatų, cirkonio ir kt.

Kraštietis papasakojo apie savo išvykas į kasyklas, iš kurių pirmiausia brangieji akmenys ir iškeliauja. Apleistos kasyklos Afrikoje, Tanzanijoje ar Kalifornijoje vilioja brangakmenių medžiotojus, nors toks užsiėmimas yra pavojingas ir reikalaujantis žinių.

Anot A. Kleišmanto, natūralūs akmenys retai būna gražios spalvos, be įtrūkimų, intarpų, tuštumų, kitų defektų. Patekę į komercijos pasaulį jie tobulinami – šlifuojami, poliruojami, tuštumos užpildomos specialiu vašku, aliejais paryškinama spalva. Natūralūs ir perdirbti akmenys sudaro tik 10 proc. juvelyrikos, visi kiti akmenys – dirbtiniai. Tai arba sintetinis mineralas, užaugintas dirbtinėmis sąlygomis, arba tik plastmasė ar stiklas. Vienintelis turmalinas sintetinio analogo neturi, nes šį mineralą gali sudaryti net 31 cheminis elementas.

Besiklausant kraštiečio apie intriguojantį spalvotųjų brangakmenių pasaulį, susitikimo laikas prabėgo akimirksniu. Brangakmenių ekspertas, gemologas A. Kleišmantas juokavo sergąs profesine liga: „Sergu akmenlige ir niekaip pasveikti negaliu“.

Smagią pramogą visai šeimai dovanojo Šilutės pirmąją gimnaziją baigusi chemikė, Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovė Sonata Szonn. Edukacija „Mėgintuvėlio virtuozai“ pritraukė ne tik jaunuosius šilutiškius, bet ir jų tėvus bei senelius. Pasirodo, nepaprastas chemijos pasaulis gali būti visai paprastas, jei žinai jo taisykles ir tau vadovauja profesionalus edukatorius.

Duoklė atiduota ir menui, ir kūrybai

Šilutės 510-ąją įkūrimo sukaktį mini ne vien šiandieniniai šilutiškiai. Dailininkė Janina Krasauskienė savo gimtajam miestui paskyrė pandemijos metu gimusią tapybos darbų parodą „Saugokime gamtą kartu“. Į jos atidarymą rinkosi dailininkės bičiuliai, artimieji, meno gerbėjai. Jausminga kraštietės kalba apie mus supančios gamtos grožį, bibliotekos parodų salę puošiantys ryškūs, fantazijos detalėmis papildyti paveikslai vertė susimąstyti ar suprantame gamtos vertę, ar sugebėsime išsaugoti mums suteiktą jos grožį.

Meno gerbėjams sueigos metu pasiūlyta ir daugiau renginių. Populiariausiu tapo susitikimas su Lietuvos teatro ir kino aktoriumi, režisieriumi Adolfu Večerskiu bei Klaipėdos lėlių teatro aktoriumi, režisieriumi, dailininku Linu Zube. Abu charizmatiški, nestokojantys sveiko humoro jausmo kraštiečiai atskleidė savo kūrybinio gyvenimo užkulisius, labiausiai įsimintinas, netikėčiausias, skaudžiausias aktorinio gyvenimo situacijas.

Pagarbos ir padėkos ženklu galima įvardinti albumo „Eva Labutytė: dailininkė ir Mažoji Lietuva“ sutiktuves. Kraštietės grafikės, prūsų istorinės atminties puoselėtojos atminimui skirtą leidinį pristatė dailininkės sūnus Kęstutis Vanagas ir dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė, kalbėjo kraštotyrininkas, dailininkas Vytautas Gocentas.

E. Labutytės prigimtis, gyvenimiška patirtis lėmė jos kūrybos turinį ir braižą. Ne vieną darbą, net ištisą kūrinių ciklą dailininkė yra paskyrusi Šilutės kraštui, jo istorijai, kultūrai įprasminti. Ne viena jos kūrinių paroda buvo surengta ir F. Bajoraičio bibliotekoje, ne vienam šilutiškiui yra tekę susitikti, bendrauti su dailininke, ne vieno namuose puikuojasi jos dovanoti autoriniai darbai.
Šeštoji kraštiečių sueiga, palydėta atlikėjo Valdo Lacko muzikine programa jau tapo istorija. Belieka laukti jos tąsos, kraštiečių sugrįžimų ir naujų susitikimų.