Naktį iš penktadienio į šeštadienį siautęs audringas pietvakarių vėjas Šilutėje ir kitur pamaryje „apgenėjo“ ar visai nulaužė medžius, paskraidino kiemuose užsilikusius lengvesnius daiktus.
O Kuršių mariose taip smarkiai padidino ledo irimą, kad jo dreifavimas jau tapo panašus į pavasarinį.
Hidrometeorologai įspėja, kad gruodžio 14-16 dienomis laukiamas visų Kuršių marių nuledėjimas.
Mariose vėjas skaldė ledus
Didžiuliai plotai tarp Drevernos ir Juodkrantės, Kintų ir Preilos, Ventės ir Nidos atvirai banguoja, o vėjas savaitgalį laužė, skaldė, į pakrantes vertė atskilusių ledo šarvų gabalus.
Tarp jų žvitriai pulkeliais purpsi sniegstartės, maži margi paukšteliai, žiemoti čia atskridę iš už Poliarinio rato. Ten – jų perimvietės, o Kuršių marių pakrantės žiemą, juolab tokią šiltą kaip šiųmetės pradžia, tikra oazė. Ir ne tik sniegstartėms, bet ir geltonosioms startoms, paprastiesiems čivyliams, kikiliams, žaliukėms. Maisto – į valias.
Atviruose ir kasdien didėjančiuose plotuose vandens paukščiai taip pat jaučiasi puikiai, po marias jų lekioja pulkai.
Upės ir marios – nusekusios
Gruodžio kritulių norma yra 68 mm, o šiemet iki 14 dienos jų iškrito vos 10,6 mm. Arti kritinės ribos dėl kritulių stokos nusekęs Kuršių marių baseinas šiomis dienomis pagaliau ėmė kilti.
„Per praėjusią parą 16 cm pakilo, nes pietvakarių krypčių vėtra pristabdė tėkmę į Baltiją, seniai toks vandens kilimo šuolis šį priešžiemį bebuvo“, – šeštadienį pastebėjimais dalijosi Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus specialistas Rimas Rimkus.
Dėl nusekusių marių įplauka į mažųjų laivų prieplauką Kuršių marių pakrantėje ties Kintais šį priešžiemį jau yra tapusi panašia į pelkę.
Nors krantinių rekonstrukcijai nepagailėta europinės paramos lėšų, paklota daug betono, bet labiausiai jaučiama gamtos jėgų priešprieša. Jei vandens lygis bent metru nepakils, įplaukos kanalo žiotyse valtys su kroviniais sės ant dugno.
Beveik visas Nemuno deltos hidrografinis tinklas šiųmetį rudenį ir gruodį buvo nusekęs kone metru žemiau bazinės ribos. Nerimauta ne tik dėl to, kad šachtiniuose šuliniuose liko mažai vandens, bet ir kad prūdai prie namų pavojingai nuseko, žuvys po ledu gali neišgyventi.
Bet tokia hidrologinė situacija palanki dėl potvynių kone kasmet nepatogumų turinčioms vietovėms – jei sniego sočiai šią žiemą dangus dar dribteltų, nutirpęs jis subėgtų į talpias, iki šiol pustuštes upių, upelių vagas. Būtų mažiau užlietų kelių, ir tai potvynio zonos žmonėms – neginčijamas gėris.
Šiemet gruodis – geras
Gruodis šiemet – šiltesnis, sausesnis ir ne toks vėjuotas, kaip ankstesniais metais, – taip sako Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Onutė Bubulienė.
Gruodis įprastai būna vėjuotas, bet šiemet, pasak O.Bubulienės, nuo vėjų ilsimės. Praėjusį savaitgalį prasiautęs vėjas labiau niokojo Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonus, o Šilutėje didelių nuostolių nepadarė.
Smarkiausi – iki 24 m/s vėjo gūsiai buvo šeštadienį paryčiui, o apie 8.30 val. jie jau nusilpo iki 22 m/s. Semadienį pamaryje pūtė 14 m/s vėjas.
Artimiausiomis paromis, pasak O.Bubulienės, pūs 12-15-17 m/s vėjai.
Šis gruodis ir gana šiltas, jei neskaitysime pirmosiomis dienomis spustelėjusio šaltuko, kuomet buvo minus 3, 5, 6, o naktį į gruodžio 3-ąją – ir minus 8,4 laipsnių.
Apskritai gruodžio pirmosios dekados vidutinė temperatūra yra plius 0,2, o trečios ir ketvirtos – po minus 1,8 laipsnio. Šiemet 1-14 dienomis vidutinė oro temperatūra buvo plius 0,3 laipsnio, kitos dienos – dar šiltesnės.
Taigi šiemetinis gruodis – geras.