Mes, dešimtokai, vėl keliaujame. Ir vis – mūsų nenuilstančios ekonomikos mokytojos Sirpoletos Pielikienės ir jos sutuoktinio, Šilutės darbo biržos vyresniojo specialisto Vingirdo Pielikio, kuris mus veža savo nuosavu transportu, dėka. Šį kartą – į Šilutės urėdiją.
Šilutės urėdijos personalo vadovė ir ryšių su visuomene specialistė Loreta Skirbutienė pasakojo, kad nebaigus miškininkystės mokslų šioje srityje neįmanoma įsidarbinti. Nebent norėtum dirbti tik paprastu miško darbininku.
Apie miškininkystę ir kirtimus nemažai sužinojome iš miško želdinimo inžinierės Audronės Balčiūnienės: miškai ne tik kertami, bet ir rūpinamasi jų atkūrimu. Medžius galima kirsti tik pagal planą, iš anksto numatoma, kokiame plote ir kiek jų galima nukirsti. Likusius kelmus ir šakas taip pat būtina sutvarkyti. Iškirstą vietą per 3 metus reikia atsodinti.
Miškai ir patys savaime plečiasi: medžių sėklas išnešioja paukščiai arba žvėreliai. Miško darbininkai taip pat renka medžių sėklas, medelyne augina daigus. Kai kurių medžių sėklos gali būti saugomos iki 10 metų. Mus labai sudomino medžių amžius: beržas auga 60, eglė – 70, pušis – net 100 metų.
Miško apsaugos inžinierius Romas Gečas papasakojo apie savo veiklos sritį. Jis kontroliuoja, kad miškai nebūtų savavališkai kertami, kad nebūtų medžiojama neleistinuose plotuose, kad nešiukšlintų poilsiautojai. Taip pat jis organizuoja reidus, bendradarbiauja su policija – kartu lankosi miškuose. Visus nusikaltusius įspėja, o dar kartą nusikaltus, skiria baudą.
Žiemą miškininkai globoja gyvūnus. Nukerta ir palieka miške tinkamų medžių žvėreliams maitintis, parūpina kitokio ėdesio.
Neabejojame – įdomus miškininko darbas, tačiau norint tapti geru miškų priežiūros specialistu, būtina daug mokytis.