Traksėdžių Onutes sveikino net klaipėdiečiai

traksedziu oninesYpač retą iniciatyvą sumanė Traksėdžiuose, Šilojų gatvėje, stovinčio 11-ojo daugiabučio gyventojai – savo kaimynes Onutes varduvių proga pakvietė prie bendro stalo.

Tik nereikia manyti, kad Oninės virto išgertuvėmis, anaiptol: buvo čia ir gėlių, ir draugiško kaimyniško pašnekesio, ir net iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio pasirodymas.

Tokias netikėtas Onines surengę daugiabučio gyventojai savo Onutėms (ir šios – jiems) dar ir meilėje prisipažino, ir jaunystės Onines aptarė, ir vieni kitiems pasižadėjo ateityje šios šventės neužmiršti.

Nori tvarkytis, bet seniūnija nepadeda

Kad skaitytojai kviestų į vieno namo rengiamas Onines – atvejis retas. Bet kai išsiaiškiname, jog tame name gyvena net keturios Onutės, o vienos jų pasveikinti atvyksta meno kolektyvas net iš Klaipėdos, abejonių, ar važiuoti, nebelieka.

36 butų namo kieme matome balta staltiese užklotą stalą su pamerkta puokšte, prie laiptinių besibūriuojančius kaimynus. Šie aptarinėja, kokių gardėsių galėtų ant to stalo padėti.

Besižvalgant pasidžiaugiame skoningai tvarkoma namo aplinka, nušienautais žolynais, gaiviu pušyno kvapu. Tuoj paaiškėja, kad kieme augančius medžius (net eglę Naujiesiems metams papuošiamą) patys gyventojai prieš 25 metus sodino, kad čia įkurta bendrija „Lubinas“, o visiems darbams vadovauja pirmininkas Vytautas Štrapėla.

Kol laukiame besiruošiančių Onučių, keletas gyventojų vedasi į kitoje namo pusėje esantį miškelį. Pasakoja, kad ir čia norėtų daugiau tvarkos, jei seniūnija bent šiek tiek padėtų.

„Žiūrėkite čia“, – rodo dilgėlyną, kuriame įžvegiame žole apaugusius šiukšlių pilnus maišus. Anot gyventojų, tai – prieš 2 metus buvusios talkos pėdsakai, kuriuos išvežti jie ne kartą prašę Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus. „Net iš paskos seniūnui bėgome, traktoriaus prašydami. Pažadėjo net 2 kartus, bet taip ir neatsiuntė, dilgėlyną nupjauti prašėme – neišgirdo“, – pasakoja karčiai žmonės.

Rodo jie ir asfalto lopus kieme, kuriuos irgi savo išmone ir galimybėmis taisė, žiojėjusias duobes pripildė. „Prašymų padėti seniūnija irgi neišgirdo“, – skėsteli rankomis ir pirmininkas.

„Kaltininkė“ veiklos nestokoja

Čia jau ir susibūrimo „kaltininkės“ Onutės laiptais nusileidžia. Aglinskienė, Meškauskienė, dar viena nepasirodo, užtat iš gretimo namo ateina ir Dyglienė. O visų didžiausia „kaltininke“ čia pavadinama Ona Gudžiūnienė, mat kaimynams netikėtai prasitarė, jog vardinių dieną ją pasveikinti pažadėjo uostamiesčio Aklųjų kombinato folkloro kolektyvas „Spingsulė“.
traksedziu onines gudziuniene
Nebe pirmą kartą čia svečiuojasi šio kolektyvo nariai, jau buvojo ir užpernai. Tikrą koncertą tiesiog kieme surengė, visus netinginčius į šokio sūkurį įtraukė.

Kodėl tokia garbė traksėdiškei? Pasirodo, p. Onutė – buvusi ilgametė klaipėdietė, daugybę metų dalyvavusi ir šio, ir kelių kitų meno kolektyvų veikloje.

Dabar ji jau 5 metus – traksėdiškė. Pasakoja, jog pamačiusi šią vietą iš karto pamilo, o dar labiau jau vėliau įsimylėjo šio namo žmones. „Čia mes gyvename kaip kurorte. Dabar prašau, kad tik Dievas sveikatos duotų dar ilgiau su jais pagyventi“, – prisipažįsta. O klausiama apie amžių, šmaikščiai atsako, jog jai „dar tik 73-eji“.

Kelios kaimynės ir kaimynai tuoj pat prisipažįsta mylintys ir ją. Juolab kad ne vienas yra jos apdovanotas – Onutė siuvinėja paveikslus, jau puošiančius dažno traksėdiškio namus.

Kiek tų paveikslų jau iš viso išsiuvinėta? „Šimtai“, – net ranka mosteli Onutė. Namuose, anot jos pačios, gal 60 dar kabo, o kitus kone visus išdovanojo.

Turi ši moteris ir kitų užsiėmimų – saldžiais kepiniais kaimynus pavaišina, bendruomenės „Traksėdžių viltis“ veikloje dalyvauja. Pati linksmai pasakoja, kad vakarais traukianti ieškoti… naktinių sliekų, o kitą dieną, pasižvalgiusi į dangų, sėda į savo automobiliuką (vis dar vairuoja pati) ir suka prie kurio nors vandens telkinio. Žvejyba – mieliausias užsiėmimas, be kurio Onutė neišgyventų.

„Ir ji pagauna, dažnai visus vyrus pralenkia“, – netikėtu atvirumu nustebina šio namo vyrija.

Tai kur tiek žuvies reikia dėti? Su ta žuvimi, kaip ir su paveikslais, – ir kaimynams dovanoja, ir Klaipėdoje gyvenantiems draugams išveža.

„Spingsulė“ atvyko su gėlėmis ir instrumentais

Kitos O.Gudžiūnienės bendravardės irgi šmaikštumu nenusileidžia. Prisiminusios, kad jaunystėje Oninių kaip ir nešventė, mat didžiausia šventė Joninės buvusios, garbaus amžiaus ponios pasigiria dabar vardinių suėjimui net „pasibistrinusios“ (suprask – pasipuošusios), skrybėlaites susiradusios.

„Prabėgo jaunystė visais keliais, užtat vaikystė vėl sugrįžo. Bet seni tik arkliai būna, o mes esam pagyvenusios, dabar dar ir senjoros“, – visai rimtai dėsto O.Aglinskienė.

Jokios bėdos pensininkų gyvenime senjora neįžvelgia, nes, anot jos, pilną spintą užsieninių drabužių dabar turinti, o be to, „Gariūnai“ kas antrą dieną į Traksėdžius atvažiuoja. Ir prekės tuose „Gariūnuose“ vos po litą ar du kainuoja. Taigi tik noro puoštis tereikia.

Onutės visai rimtai pasvarsto ir apie tai, kaip gera būtų, jei buvusiame kultūros namų pastate kas nors šokius senjorams surengtų. „Nors viena koja patrepsėtume“, – tikina.

Bet tądien tokią galimybę visam smagiam daugiabučio kaimynų būriui suteikė „Spingsulė“, kurios nariai į Traksėdžius su visais instrumentais ir tautiniais rūbais pasipuošę sugužėjo. O rankose jie nešė gėlių puokštes savo Onutei.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.