Traksėdžių vaikams – lietuvininkų tarmės pamokėlė

tarmiu 2Traksėdžių bibliotekoje surengta lietuvininkų tarmės pamokėlė, dalyvaujant Traksėdžių progimnazijos skyriaus mokiniams.

Pamokėlė pradėta įžanginiu žodžiu apie lietuvių kalbą, pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Akcentuota, kad tarmės yra kalbos išskirtinumo ženklas, rodantis priklausymą tam tikram regionui, kad klausytis tarmiškai kalbančio žmogaus yra malonu, tai asocijuojasi su nuoširdumu, artimais santykiais, šiluma.

Lietuvių kalbos mokytoja Liudmila Kazlauskienė papasakojo apie lietuvininkų tarmę, paaiškino, kuriame Lietuvos etnografiniame regione ji buvo paplitusi, kokiais drabužiais lietuvininkai rengėsi, kaip atrodė jų namai, kaip vienus ar kitus daiktus vadina skirtingų tarmių atstovai.

Mokiniai klausėsi lietuvininkų tarme skaitomos ištraukos iš Hermano Zudermano romano „Kelionė į Tilžę“, įrašytos Šilutės H. Šojaus muziejaus išleistame kompaktiniame diske. Vaikams buvo įdomu pasiklausyti, nors pasitaikė ir nesuprantamų žodžių, tačiau tai nesutrukdė pasidžiaugti tuo, kad dar yra tarmiškai skaitančių ir kalbančių žmonių.

Padiskutavus apie rašytoją H. Zudermaną ir jo kūrybą, bibliotekininkė paskaitė keletą eilėraščių žemaičių tarme. Vaikai bandė atspėti pateiktų žemaitiškų žodžių reikšmę, domėjosi pamirštais žodžiais, nors kai kuriuos, vartojamus namiškių, jau žinojo. Atlikę smagias užduotis mokiniai apdovanoti prizais.