Lietuvoje yra daugiausia žmonių, kurių santaupos siekia iki 5 000 eurų, (32 proc.) Latvijoje ir Estijoje tokių po 30 proc. Daugiau nei 5 000 eurų susitaupė 11 proc. latvių, 23 proc. lietuvių ir 28 proc. estų.
„Luminor“ skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė rekomenduoja turėti 3-6 mėnesių atlyginimo dydžio sumą. Kiekvieną mėnesį reikėtų atsidėti apie 10 proc. pajamų.
„Santaupų turėjimas yra viena svarbiausių prielaidų finansiniam saugumui, nes jos tarnauja kaip „pagalvė“ kritinėse situacijose – prireikus lėšų netikėtoms išlaidoms, esant didesniems ekonominiams svyravimams, praradus darbą. Vidutinis į rankas išmokamas atlyginimas Lietuvoje kiek daugiau nei 1100 eurų, tad skaičiuojame, kad gyventojui reikėtų turėti sutaupius ne mažiau kaip 3 000 eurų. Tiesa, kiekvienam žmogui reikėtų individualiai įvertinti savo mėnesio išlaidas“, – sako A. Mincienė.
Daugiausiai žmonių, kurie neturi santaupų, yra Latvijoje (32 proc.), Estijoje nieko nesutaupę ketvirtadalis gyventojų. Lietuviai patys taupiausi – santaupų neturi tik 18 proc. „Dalis gyventojų vis dar negali sutaupyti – tai lemia mažos pajamos ir brangstantis pragyvenimas, įtakos turi ir taupymo įpročių trūkumas“, – sako ekspertė.
Trečdalis estų, latvių ir lietuvių svarsto apie santaupų įdarbinimą – indėlį banke. Iš jų 72 proc. rinktųsi vidutinės ir ilgesnės trukmės indėlius, kurių terminas ne mažesnis nei 1 metai.
Į darbo rinką įsiliejo nauja karta, kuri nėra išbandžiusi terminuotųjų indėlių, nes ilgą laiką išsilaikiusios žemos jų palūkanos šią priemonę pavertė nepatrauklia. Bet palūkanų normoms kylant, indėliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Ekspertė sako, kad sutaupius didesnę sumą svarbu diferencijuoti riziką ir nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Rekomenduojama rinktis ne tik akcijas, obligacijas ar pensijų fondus, bet įvertinti ir galimybę laikyti lėšas terminuotuose indėliuose.
Pagal „Luminor“ inf.