Prisiminti skaudžią ir svarbią lietuvių tautos istorijos dalį – Gedulo ir vilties dieną, saugiškiai susiburia kasmet. Akivaizdu, kad tikrųjų tremtinių kasmet mažėja, Saugose ir Vilkyčiuose jų gyvena po keturis.
Šiųmetis susitikimas vyko prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ Saugų parke. Sibiro lagerius dar menantys senoliai prie paminklo padėjo gėlių puokštes, uždegė žvakes, tylos minute pagerbė tremties aukų atminimą. Tremtinių sukurtą poeziją skaitė V. Astrauskienė, dainavo mišrus vokalinis ansamblis „Vox Libri“. Saugiškis Stanislovas Lidžius pasakojo tremtis išgyvenimus, kurie buvo vienas baisiausių gyvenimo etapų, linkėjo visiems pakantumo ir vertinti tai, ką turime. Žodį tarė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus tarybos narė, vilkytiškė Rita Beniušienė.
Švėkšniškiai minėjimui pasirinko birželio 15-osios, Okupacijos ir genocido dieną, nepagalvodami, kad prapliupęs dangus nebus renginio sąjungininku… Nežiūrint į tai, paminėjimas ant Paraukaunyčios kalno įvyko. Renginyje dalyvavo seniūnas Alfonsas Šeputis, rajono politikai, dainavo choras „Pamario aidas“. Jautriai skambėjo prisiminimai iš tremtinės Onos Pivoriūtės-Raudienės-Stanišauskienės dienoraščio, kuriuo pasidalino jos dukra, švėkšniškė pedagogė Ona Janušauskienė ir Karolinos Demikytės prisiminimai. Abiejų moterų šeimos buvo ištremtos ir kartu išgyveno lagerius.
„Vilties laiškus“ skaitė kultūros renginių Švėkšnoje koordinatorė Agnė Duobinienė ir Tradicinių amatų centro veiklos vadybininkė Viktorija Paulauskienė.