Trijų šalių specialistai Šilutėje diskutavo apie darnųjį turizmą

Turizmo mokymaiAr galėtumėte atsakyti į klausimą – kas yra darnusis turizmas? Būtent šia tema – „Praktinis darniojo turizmo principų panaudojimas: planavimas, vertinimas, finansavimas“ – lapkričio 16-18 dienomis Šilutėje buvo surengti aukšto lygio mokymai turizmo specialistams.

Mokymus organizavo Ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO), Europos Komisija ir Baltijos jūros regiono turizmo strategijos koordinatoriais. Tarptautinį renginį padėjo surengti Šilutės turizmo informavimo centras (TIC).

Šiemet pasirinkta Šilutė

„Tai neeilinis įvykis Šilutėje. Labai džiaugiamės, jog mokymams buvo pasirinktas Šilutės kraštas – vienas iš Lietuvos darniojo turizmo pavyzdžių. Tai kraštas, išsaugojęs gilias tradicijas, gamtą, unikalų Mingės kaimą“, – sako Šilutės (TIC) direktorė Rasa Kmitienė.

Tomis dienomis į Šilutę suvažiavo 65 specialistai iš visos Lietuvos regionų ir Vokietijos, Ispanijos. Mokymų dalyviai buvo supažindinti ir su Pamario krašto išskirtinumais – laukine gamta, žuvies rūkymo ir žuvienės virimo ypatumais,  ir folkloro ansamblių atliekamų dainų skambesiu.

Tema mokymams pasirinkta, siekiant pasirengti 2017-iesiems – Darniojo turizmo skatinimo metams ir atsižvelgiant į pasaulinės turizmo politikos prioritetus.

Darnusis turizmas – tai veikla, puoselėjanti gamtą, kultūros paveldą ir tradicijas bei leidžianti visa tai išsaugoti ateities kartoms.

PTO tyrimų duomenimis, 60-70 proc. Vakarų Europos šalių gyventojų, prieš vykdami atostogauti ar darbo reikalais, įvertina turistinės vietovės ekologinį patrauklumą ir yra linkę mokėti iki 30 proc. daugiau už sertifikuotas paslaugas. Tai patvirtina ir Slovėnijos, kuri pirmoji Europoje sukūrė šalies darniojo turizmo plėtros programą „Žalioji Slovėnija“, pavyzdys. Naudodami nacionalinę turizmo vietovių, paslaugų sertifikavimo sistemą bei reklamuodami darniąsias paslaugas ir vietoves, slovėnai per metus pritraukė kur kas daugiau pasaulio turistų.

Atsižvelgdama į pasaulines tendencijas ir kitų šalių patirtį, LR Ūkio ministerija organizuoja kasmetinius mokymus turizmo specialistams, kurių metu išsamiau pristatyti darniojo turizmo principai ir jų praktinio panaudojimo metodai.

Šiemet šiems mokymams buvo pasirinktas Šilutės kraštas kaip vienas iš Lietuvos darniojo turizmo pavyzdžių.

Nustebino laukinė gamta

Renginio dalyvius pasveikino Šilutės rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Jis sakė, kad šie aukšto lygio mokymai – tai puiki galimybė ne tik susipažinti su naujovėmis, bet ir rasti atsakymus į klausimus, kaip geriau pažinti mūsų unikalų Pamario kraštą. Jis pasidžiaugė, kad Šilutės kraštas tampa vis populiaresnis tiek Lietuvos, tiek užsienio turistams.

Mokymų lektoriams ir dalyviams S.Šeputis linkėjo puikaus ir turiningo darbo bei aktyvių diskusijų, kuriose gimsta genialios idėjos.

Pranešimus skaitė Renaldas Čiužas, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjas, PTO atstovė Cordula Wohlmuther, Baltijos jūros regiono turizmo strategijos atstovė Dr. Anja Gelzer.

Rasa Kmitienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad lektoriai iš užsienio į Pamario kraštą atvyko pirmą kartą. Šilutiškiai juos supažindino su Ventės ragu, Minijos kaimu, Rusnės sala. Svečius iš užsienio nustebino tai, kad mes turime tiek daug laukinės gamtos.

Mokymų dalyviai buvo supažindinti su galimomis turizmo sektoriui skirtomis įvairių programų finansinėmis priemonėmis ir mokomi, kaip pateikti darniojo turizmo svarbą. Tuo pačiu metu jiems buvo rodomas ir Pamario krašto darniojo turizmo pavyzdys.

Pirmąją mokymų dieną, vakarienės metu, folkloro ansamblis „Ramytė“ pristatė žvejybos tradicijas mūsų krašte.

Kitą dieną, po darbo H.Šojaus konferencijų centre, mokymų dalyviai lankėsi Rusnėje, kur jiems buvo surengta žuvies rūkymo edukacinė pamoka ir degustacija. Vėliau, vakaronės metu, Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre svečiai pamatė, kaip verdama žuvienė, klausėsi moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ atliekamų dainų, ragavo tradicinio mūsų krašto deserto – kekso su „kafija“.