Auginti tokius mielus gyvūnėlius, kokie yra triušiai, regis, nesudėtinga, tačiau triušininkystė Lietuvoje kol kas nėra populiari. Ir nors ekspertai tvirtina, kad ši sritis turi nemažai potencialo, triušių augintojai teigia priešingai: anot jų, šios verslo ateities prognozės visai nekokios.
Kaip teigia triušių augintojai, mūsų šalyje triušiena dar tik atranda kelią į pirkėjų namus, o tam nemažai įtakos turi ir didoka kaina: kilogramas triušių skerdienos turguje kainuoja apie 6 eurus.
Populiarinti šią žemės ūkio šaką ėmėsi Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija, kuri rudenį žada Šilutėje organizuoti ir tarptautinę veislinių triušių parodą.
Šilutėje vyks tarptautinė paroda
Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija – dar neseniai įsikūrusi organizacija, kurios būstinė yra Šakių rajone, Lekėčiuose. Šios organizacijos pirmininkas Edmundas Reimerys pasakoja, jog tai – pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – plėtoti triušininkystę Lietuvoje, skatinti jaunimą imtis aukštais balais vertinamų triušių auginimo.
Dar vienas asociacijos tikslas – organizuoti parodas, ir tokį renginį jos nariai jau planuoja Šilutėje. Jei niekas nesutrukdys, tokia paroda mūsų mieste turėtų įvykti lapkričio 26 dieną. Vieta dar parinkta.
Parodoje savo augintinius šilutiškiams žada parodyti ne tik mūsų šalies triušių augintojai, bet ir latviai, lenkai, baltarusiai, dėl dalyvavimo dar derinama su čekais ir vokiečiais. Tikimasi, kad pamatyti šiuos mielus gyvūnėlius panorės nemažai mūsų krašto žmonių, ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų. Juk, anot asociacijos vadovo, ne vienas esame matę, kokiu džiaugsmu ir laime trykšta vaikai, kai jie pamato šiuos švelnius gyvūnėlius.
Tikslių skaičių nėra
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota 2460 triušių augintojų, laikančių apie 74 000 triušių. Lyginant su praėjusiais metais, triušių skaičius sumažėjo, tačiau teigiama, kad tikslaus šių gyvūnų skaičiaus užfiksuoti ir nėra įmanoma. Mat tai yra itin sparčiai besidauginantys ir greit realizuojami gyvūnai, todėl jų skaičius nuolatos kinta.
Triušių patelės per metus atsiveda 3-6 triušiukų vadas, vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 11 jauniklių. Todėl įvertinti triušių kiekį Lietuvoje galima tik labai preliminariai, nes net per metus jis gali smarkiai pakisti.
Be to, ir patys augintojai neskuba registruoti savo bandų, todėl tikslūs skaičiai gali būti didesni.
Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje triušių auginimo veiklą yra deklaravę 10 ūkininkų, kurių ūkiuose auga ir keliasdešimt, ir apie 100 švelniakailių gyvūnų.
Naudinga, jei turi nuolatinį pirkėją
Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse – tai rodo Žemės ūkio ministerijos renkami duomenys. Tą patį tvirtina ir patys triušių augintojai.
Štai Juknaičių seniūnijos Tarvydų kaime gyvenantis Antanas sako, kad triušienos poreikis Lietuvoje menkas, o Šilutės rajone jo beveik iš viso nėra. Nuolat kiek daugiau nei po 100 prancūzų avinų ir flandrų veislių triušių laikantis ūkininkas pasakoja, jog auginantis šiuos gyvūnus labiausiai tik savo šeimos poreikiams. Triušienos pigiau nei po 6 eurus už kilogramą pardavinėti iš viso neapsimoka,o pirkėjams Lietuvoje tokia kaina yra per didelė.
Antanas stebisi, kad lietuviai, jo žodžiais tariant, yra „užsispyrę ir nenori žinoti“, kokia vertinga yra triušiena, todėl parduoti jam pavyksta nedaug.
Šios žemės ūkio šakos prognozės, anot Antano, yra nekokios.
Pašyšiuose gyvenantis Gediminas pasakoja, kad triušininkyste vertėtų užsiimti, jei bent kokias dotacijas skirtų valstybė. Dabar gi auginti šiuos gyvūnus nėra lengva: investicijų reikia pradžioje, kol įrengi ir patalpas, ir narvus, reikia laikytis ir ypatingos švaros, nes triušis – netvarkai jautrus gyvūnas, perkeliant juos gardus reikia dezinfekuoti.
Gediminas saugo ir savo augintinių teritoriją, stengiasi, kad svetimi joje nesilankytų ir ligų neatneštų. Jis laiko apie 100 triušių, ir beveik visą mėsą sunaudoja su šeima. Anot jo, kai turi kelis vaikus ir kelis anūkus, tai problemos, kur dėti mėsą, nekyla.
Panašų kiekį – apie 100 galvų – priskaičiuoja ir vilkytiškis Zigmuntas. Vyras augina savo triušius ekologiškai, šeria beveik tik duona ir grūdais. Turi jis ir nuolatinį triušienos pirkėją iš Kauno, todėl realizacijos problemų nekyla. Gyvus triušius Zigmuntas parduoda po 3 eurus, o skerdieną iš namų – po 5,50 euro už kilogramą.
Anot vilkytiškio, jis augina mišrūnus, kurie nėra tokie jautrūs ligoms, todėl jie beveik nekrenta, atsiveda po daugiau nei 10 jauniklių, tad ir triušininkystės mesti jis kol kas nežada.
Šilutės turguje sutiktas tauragiškis Julius Veverskis – juo labiau. Kelis šimtus triušių nuolat laikantis jaunas vyras jau pastebėjo, kad 50 proc. jo produkcijos nuperka… anūkus labai mylintys ir jiems geriausius produktus pirkti besistengiantys seneliai. Pas tauragiškį šeštadienį buvo galima nusipirkti ir viso, ir pusės triušio skerdieną, už kilogramą jis irgi prašė 6 eurų. O jį už prekystalio pamatę nuolatiniai klientai klausinėjo, kur jis buvo kurį laiką dingęs.
Veislių – net keli šimtai
Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų. Triušiena yra gerokai sveikesnė nei kitų gyvūnų mėsa, ji lengvai virškinama, todėl tinkama vaikams ir suaugusiems.
ŽŪM duomenys rodo, kad triušių auginimas Lietuvoje dar nėra populiarus užsiėmimas, 90 proc. visos triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai. Priskaičiuojama apie 10 veislynų, auginančių 1000 ir daugiau triušių. Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji.
Dar yra didžiosios šinšilos ir didieji sidabriniai, ugniniai, Angoros, dekoratyviniai, satinai, Havanos… Ir tai dar toli gražu ne visos rūšys – pasaulyje jų suskaičiuojama net keli šimtai. Triušių veislės skirstomos į mėsines, kailines ir mėsines – kailines.
Smulkių veislių triušiai gali sverti 2,5-3,3 kilogramo, stambiųjų – net 7-8 kg. Tarp pastarųjų karaliauja Belgijos milžinai, kurie auginami mėsai.
Proveržio vis dar nėra
Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad nors auginti triušius nesudėtinga ir nereikalauja didelių pradinių investicijų, didelio proveržio triušininkystės srityje Lietuvoje vis dar nėra. Tačiau konstatuojama, kad plintant sveikos mitybos idėjoms susidomėjimas triušiena po truputį auga.
„Visgi šalyje auginamų triušių ne visada pakanka užtikrinti net ir nedidelę paklausą. Galima teigti, kad triušininkystė Lietuvoje turi neblogas perspektyvas ir augintojų ilgainiui turėtų tik daugėti“, – teigiama ministerijos pranešime.
Specialistų vertinimu, triušienos vartojimas kitose Europos šalyse yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje. Triušių auginimas itin populiarus Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje.