Triušių augintojai – apie dietinę mėsytę, nealergizuojančią vilną ir gydomuosius taukus

Triusiu paroda_verpia_vilnaLapkričio pabaigoje Šilutėje įvyko dar neregėtas renginys – tarptautinė veislinių triušių paroda. Meno mokyklos salėje buvo galima pamatyti daugiau kaip šimtą veislinių ilgaausių, kuriuos atvežė augintojai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos.

Kiek anksčiau „Šilutės naujienose“ aptarėme, kad triušininkystė yra neišnaudota niša verslui plėtoti, nes triušius galima auginti ne tik dėl mėsos, bet ir dėl kailio, taukų, pasirodo, vertingos netgi jų išmatos.

Šiandien apie triušininkystę kalbame „Sveikatos šaltinyje“. Dietologai pripažįsta, kad triušiena viena sveikiausių mėsų, gaminiai iš triušių vilnos „nekanda“ odos, tinka alergiškiems žmonėms, o tepalais iš triušių taukų galima gydyti daugelį negalavimų.

Išrinko „Metų triušį“

Veislinių triušių parodą Šilutėje organizavo pakankamai jauna organizacija – trečius metus gyvuojanti Lietuvos veislinių triušių augintojų Triusiu paroda_Angoros_triusisasociacija.Triusiu paroda_triusis

Šios asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad parodoje buvo eksponuojama daugiau kaip šimto veislių triušių. Šilutiškiams triušių augintojai parodė Kalifornijos, Burgundijos triušius, Prancūzijos – Vokietijos avinus, Naujosios Zelandijos įvairių spalvų triušius. Tai populiariausios Lietuvoje auginamų triušių veislės. Lankytojus žavėjo ir pūkuoti, vilnai auginami Angoros triušiai.

„Dėl skonio ir grožio nesiginčijama“, – paklaustas, kurie triušiai labiausiai traukė šilutiškių akis, atsakė E.Reimerys.

Kiekvieną parodoje dalyvavusį triušį įvertino ekspertė. Ji pripažino, kad visi triušiai verti aukštų balų.

Ne jaunesnis kaip 8 mėnesių „Metų triušis“ buvo renkamas iš Lietuvos augintojų veislynų. Šiemet juo tapo E.Reimerio užaugintas prancūzų avinas, kuris anksčiau gerai pasirodė ir parodoje Latvijoje – surinko 97,5 balus.

Triusiu parodaMeno mokyklos salę puošė Šilutės vaikų piešiniai su triušiais. Kiekvienam piešinių konkurse dalyvuvusiam darželiui organizatoriai padovanojo po dėžę mandarinų.

„Nesitikėjome, kad tiek daug ir gražių piešinių papuoš mūsų parodą. Sunku išskirti kuriuos nors piešinius, tad nusprendėme apdovanoti visus“, – sakė E.Reimerys.

O vienam rusniškiui buvo padovanota veislinių triušių pora, kurią jis augins metus, o vėliau papasakos, kaip sekėsi.

Parodos organizatoriai džiaugiasi ir Šilutės valdžios dėmesiu – juos pasveikino Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.

Pasidalijo receptais

Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje triušių auginimo veiklą yra deklaravę 10 ūkininkų, kurių ūkiuose auga ir keliasdešimt, ir apie 100 švelniakailių gyvūnų.

Šilutės turgavietėje kilogramą triušio skerdienos galima nusipirkti už 6 eurus. Triušių augintojai pastebi, kad dažnai šią mėsą perka rūpestingi seneliai savo anūkams.triusiu gaminiai

Triušių mėsos naudą akcentavo ir triušininkystės pradininkas Lietuvoje Eduardas Kubilius.

Triušiena yra gerokai sveikesnė nei kitų gyvūnų mėsa, ji lengvai virškinama, todėl tinkama ir vaikams, ir suaugusiesiems. Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų.

E.Reimerys pasidalino keliais savo šeimos mėgstamiausiais receptais iš triušienos.

Visų pirma triušieną reikia gerai pasūdyti ir palaikyti per dieną, paskui išvirti greitpuodyje.

Išėmus mėsą iš puodo dar įpilti vandens, pridėti kruopų, krapų ir dar pavirti. Štai jums – skanus sultinys.

Išvirtą mėsą galima paruošti taip: paskaninti česnaku, apvolioti kiaušinio plakinyje ir iškepti keptuvėje. Toks patiekalas skanus ir šaltas, ir šiltas.

Kitas patiekalas: žalia triušiena apibarstoma vištienos prieskoniais, apkepama, o vėliau troškinama su džiovintomis slyvomis ar spanguolėmis.

Dar vieną triušienos paruošimo būdą atskleidė parodoje sutikta šilutiškė. Triušieną reikia supjaustyti nedideliais gabalėliais, apibarstyti druska, žvėrienos prieskoniais ir palikti porai valandų. Vėliau įmušti du kiaušinius, įdėti du šaukštus krakmolo ir du šaukštus majonezo. Masę gerai išmaišyti ir suformavus kepsnelius kepti keptuvėje.

Augina „mažąsias avytes“

Triušių parodoje sutikome ir Angoros triušių augintoją iš Ukmergės Ingridą Pliopaitę – Bataitienę. Ji pasakojo, kad šių triušių vilna lengvesnė už avies ar alpakos, o svarbiausia – „nekanda“ – nedirgina odos.

Ilgaamžius Angoros triušius tik vilnai Ingrida augina jau porą metų. Užaugęs jų kailis nukerpamas, iškaršiamas, suveliamas, suverpiamas. Iš gautų siūlų galima megzti kojines, kepures ir kitus švelnius vilnos gaminius. 30 pūkuotų savo augintinių Ingrida vadina „mažosiomis avytėmis“.
„Žvelgiant iš ekonominės pusės, tai toli gražu ne verslas, nes reikalauja daug darbo. Auginti šiuos triušius pradėjau iš poreikio sau, nes esu alergiška avies vilnai“, – pasakojo moteris.

Triušių taukai su vaistažolėmis

Parodoje buvo galima pamatyti ir dar vieną sveikatinimo gaminį – iš mėsinių triušių taukų pagamintus tepalus su vaistažolėmis. Šiuos tepalus gaminantis E.Kubilius pasakojo, kad triušių taukai – ne tik maistas, bet ir vaistas. Jais galima gydyti bronchitą, kosulį. Triušių taukai su kraujažole pasižymi uždegimą, skausmą malšinančiu, kraujavimą stabdančiu, pūlinius, sutrenkimus, egzemas ir kitokius negalavimus gydančiu poveikiu.

Triušio taukai su šalaviju naikina spuogus, gaivina odą, veikia net auksinį stafilokoką. Kremas su medetkomis gydo ausų, kasos uždegimus, hemorojų, naikina veido raukšles. Kai kurios moterys taukus su medetkomis naudoja vietoje kremo, nes jie pasižymi minkšta konsistencija, pagaminti iš natūralių medžiagų.

Tepalu su kaulažole tinka tepti skaudančius sąnarius, su medetkomis – suskilinėjusią odą.            

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.