Trys veterinarijos gydytojai susibūrė į „Pamario veterinariją“

Šilutės veterinarijos padangėje naujovė – trys gerai žinomi privatūvetgydytojai pamario veterinarijas veterinarijos gydytojai susibūrė į pirmąją visame Žemaitijos regione uždarąją akcinę bendrovę, pavadintą „Pamario veterinarija“.

Daugiausia Švėkšnoje iki šiol dirbęs Arūnas Kurlianskas, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse gyvenančius ūkininkus aptarnavęs Vytautas Mockus bei Šilutėje, Saugose ir Degučiuose nemažai klientų turėjęs Vidmantas Gečas nuo šiol dirbs kartu.

Vyrai vardija ne vieną tokio savo sprendimo priežastį, o viena iš jų – taip bus geriau ir jų klientams.

Turės daugiau poilsio dienų

Naujasis UAB-as dirba nuo liepos pradžios. Ilgamečiai specialistai A.Kurlianskas, V.Mockus ir V.Gečas pasitinka dar baigiamose įrengti patalpose Šilutėje, Pramonės g. 10 name.

Vyrai pasakoja, jog pasiskirstymas prižiūrimomis teritorijomis iki šiol buvęs labai sąlyginis. Mat nuo tada, kai 2010-aisiais Lietuva pradėjo siekti laisvos nuo ligų bandos statuso, gyvulių augintojai turėjo teisę sudaryti sutartis su bet kuriuo vet. gydytoju. Štai ir gavosi, kad neretai viename rajono pakraštyje gyvenantis specialistas gydyti karvutės skubėdavo į visai kitą kampelį, tuo pačiu sugaišdamas ir daug brangaus laiko.

„Pastaruoju metu mes nebeturėjome nei švenčių, nei poilsio dienų, nei ramių naktų, nes nuolat skambėdavo telefonai. Tai labai vargino“, – kalba vyrai.

Tai ir buvo viena iš sumanymo jungtis priežasčių. Juo labiau kad tokią mintį dar prieš kelerius metus jiems buvo davęs Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, patarimų steigiant bendrovę negailėjo ir jo pavaduotojas Vytautas Jasaitis.

„Šie specialistai mūsų rajono ūkininkams jau gerai žinomi, jie yra gavę ne vieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvertinimą. A.Kurlianskas buvo pripažintas geriausiu rajono 2011 metų privačiu veterinarijos gydytoju, V.Gečas ir V.Mockus už nuoširdų ir atsakingą darbą 2012 metais apdovanoti Lietuvos VMVT direktoriaus Jono Miliaus padėkos raštais“, – dėsto E.Ciparis.   

Dabar gydytojų trijulė budės pagal pačių sudarytą grafiką, tad ir galimybių poilsiui bus daugiau.

Ūkininkams reikia vis naujų paslaugų

Dar viena priežastis bendrai teikti paslaugas – ūkių stambėjimas. Lietuvoje belieka vis mažiau smulkių ūkelių – tokių, kuriuose kokia močiutė laiko vieną ar kelias karvutes ir porą veršių. O stambiuose ūkiuose reikia ir labiau šiuolaikiškų paslaugų.

Pavyzdžiui, galvijų nagų tvarkymo paslaugos, kurios būtinumas vis labiau ryškėja pastarąjį dešimtmetį. Taip yra todėl, kad nemažai tvartus stačiusių ūkininkų galvijams įrengė per trumpas guoliavietes. O kadangi galvijai pastaruoju metu auginami vis stambesni, jų nagos pradeda sprūsti nuo guoliavietės kraštų. To pasekmė – atsiradusios nuospaudos, skausmas ir uždegimas, kurie neilgai trukus komplikuojasi į pado opą.

Anot veterinarijos gydytojų, tai liga, kuri nelabai pastebima (nebent supūliuoja), kol gyvuliai stovi tvartuose, bet labai išryškėjanti, kai jie išleidžiami į aptvarus. Tuomet, nebegalėdami vaikščioti, jie mažai ėda ir pradeda liesėti, karvės duoda vis mažiau pieno.

Todėl gyvulių nagas rekomenduojama tvarkyti 2 kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Norint šį darbą atlikti kokybiškai reikia turėti modernią įrangą, kuri nepigiai kainuoja. Pavyzdžiui, modernios gyvulių fiksavimo staklės gali atsieiti apie 10 tūkst. litų, specialus diskas – apie 600 litų, geresnis akumuliatorinis šlifuoklis – apie 2000 litų. Dar reikia ir nemažai kitokių priemonių, o visa tai kartu įsigyti lengviau nei pavieniui.

Uždaroji akcinė bendrovė lengviau gali išpildyti Europos Sąjungos fondų reikalavimus paramai gauti, o šilutiškiai veterinarijos gydytojai dar tikrai turėtų ką už ją pirkti. Kol kas labiausiai jie svajoja apie transporto priemones su specialia įranga.
Bendrovės įkūrimas ir klientams, ir įmonės steigėjams naudingas ir tuo požiūriu, kad UAB yra PVM mokėtoja.

Reikia ir kolegiško patarimo

Nors visi trys specialistai jau turi 20-30 metų darbo stažą, jie sako, kad ir dabar kartais būna situacijų, kuomet reikia kolegiško patarimo. Tai – dar viena priežastis, dėl kurios kolegos nutarė dirbti kartu. Mat ligos mutuoja, ir dabar neretai susiduriama su tokiomis, apie kurias, būsimiems veterinarams studijuojant, vadovėliuose būdavo vos trumpai užsimenama.

Be to, dabar į šalį įvežama vis daugiau užsieninių veislių galvijų, keičiasi ir gyvulių šėrimo bei pašarų ruošimo technologijos. Juk daugybę metų lietuviai galvijus šėrė ir pašarus gamino tokiais būdais, kokie šiuolaikinių didžiųjų ūkių savininkų niekaip nebetenkintų. O šėrimo pokyčiai sukelia galvijų medžiagų apykaitos, fiziologijos ir organų sistemų pokyčius. Todėl išryškėja tokios ligos, kurias išgydyti neretai galima tik chirurginiu būdu.

Todėl pašnekovai sako tvirčiau pasijusiantys, kai turės galimybę nuolat aptarti sudėtingesnius atvejus ir išgirsti kolegų nuomonę, kaip geriau juos gydyti.

Skambučių laukia visą parą

Tie, kurių namus aplankė nelaimė – sunegalavo galvijas, bet kuriuo paros metu gali skambinti bendruoju „Pamario veterinarijos“ telefonu 8 626 16233.

Tiesa, smulkesnių augintinių – kačiukų, šuniukų, paukščių ar roplių turintiems gyventojams kol kas teks ieškoti kitų specialistų, mat A.Kurlianskas, V.Gečas ir V.Mockus specializuojasi gydyti stambiuosius raguočius. Bet ateityje jie žada į savo gretas priimti dar vieną specialistą, kuris imtųsi gydyti ir smulkius gyvūnėlius.