Pusdienį Šilutėje dirbusi Nacionalinio kraujo centro mobilioji brigada sulaukė didžiulio šilutiškių susidomėjimo. Net 47 vyrai ir moterys tądien nusprendė nepagailėti savo gyvybės šaltinio – kraujo – tiems sunkiems ligoniams, kurie atsiduria prie mirties slenksčio. Tačiau po medikų patikrinimo kraujo donorais tapo 38 šilutiškiai.
Pasak Nacionalinio kraujo centro neatlygintinos donorystės koordinatorės, rinkodaros vadybininkės Rūtos Ramanauskienės, itin džiugu, kad didžioji dalis kraujo davėjų – 24 šilutiškiai – tai darė pirmą kartą. Tai reiškia, kad šios kilnios misijos svarbą supranta ir ją palaiko vis daugiau žmonių.
Dauguma donorų kraujo davė pirmą kartą
Didžioji dauguma šilutiškių, dalyvavusių kraujo donorystės akcijoje, sakė, kad apsisprendimas duoti kraujo jiems kilo spontaniškai – tiesiog ėjo Šilutės Lietuvininkų gatve, pamatė Nacionalinio kraujo centro palapinę ir apsisprendė paaukoti kraujo.
„Pagalvojau apie tuos žmones, kuriems aš galėsiu išgelbėti gyvybes, užkirsiu kelią mirčiai, begaliniam artimųjų skausmui. Todėl apsispręsti buvo visai nesunku“, – „Šilutės naujienoms“ sakė pirmą kartą kraujo duoti pasiryžusi šilutiškė Svetlana Budrikienė, pildydama kraujo donorystės dokumentus.
Jai antrino šilutiškis Tomas Nalivaika, pasiryžęs nepagailėti visos valandos laisvadienio, kad galėtų pirmą kartą tapti kraujo donoru. „Ėjau pro šalį ir nusprendžiau būtinai sulaukti eilės, kad pagaliau galėčiau duoti kraujo. Norėdavau tai padaryti, kai buvau studentas, bet vis nerasdavau laiko – reikėjo važiuoti į medicinos įstaigą, o dideliame mieste tai ilgai užtrunka. Dabar, kai palapinė – tiesiog ant šaligatvio, būtinai duosiu kraujo“, – sakė jaunas vyras.
Nacionalinio kraujo centro neatlygintinos donorystės koordinatorė R.Ramanauskienė itin gyrė šilutiškių aktyvumą, pilietiškumą, pasiaukojimą. Per tas 6,5 valandos, kol mobilioji brigada dirbo Šilutėje, visą laiką buvo susidariusi donorų eilutė. Žmonės šiai misijai negailėjo savo laiko ir nusivildavo, jei jų kraujas donorystei netiko. Dažniausia to priežastis – žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Jį nustato kiekvieno potencialaus donoro kraują tiriantis laborantas čia pat, Nacionalinio kraujo centro palapinėje.
Beje, žemas hemoglobino kiekis neužkerta žmogui kelio vėliau tapti donoru. Pasak R.Ramanauskienės, dažnai pakanka mėnesį palepinti save: valgyti daugiau raudonos mėsos patiekalų, šviežių uogų, vaisių, daržovių, atsisakyti dietų, ir kraujas netruks sustiprėti.
Apskritai, būsimas donoras, nusprendęs duoti kraujo, vien kraujo paėmimo vietoje turi pereiti net 5 „stoteles“, kol paimamas jo kraujas: donoro duomenys įtraukiami į 3 apskaitas, donoras atsako į parengtą klausimyną, nustatoma jo kraujo grupė, hemoglobino kiekis, kraujospūdis. Vėliau kraujo donorystės centruose atliekami aukščiausio jautrumo tyrimai: paimtas kraujas dar tiriamas dėl virusinių hepatitų B ir C, ŽIV, sifilio, nustatomi kiti pakitimai. Pasak R.Ramanauskienės, tokia tvarka yra todėl, kad ir donorų sveikatai nebūtų pakenkta, ir donorų kraujas būtų saugus (nepakenktų ligoniams), kad neliktų spragų piktnaudžiauti – juk prieš keletą metų buvo kilę įtarimų, jog viena privati įmonė Lietuvoje surinkto donorų kraujo preparatus parduoda užsienyje, todėl sugriežtinta kraujo donorų apskaita.
Šilutiškiai labai palaikė akciją
Tądien Šilutėje kraujo davusių donorų amžiaus amplitudė buvo labai didelė – nuo 18 iki 64 metų. Moterų atėjo dvigubai daugiau nei vyrų.
Buvo ir žmonių, kraujo donorystei pasišventusių jau daug metų.
Štai šilutiškė Rima Gabšienė kraujo davė devintą kartą. „Anksčiau kraujo duodavau Klaipėdoje, o kai sužinojau, jog mobili brigada atvyks į Šilutę, specialiai čia atėjau. Negaliu sakyti, kad kraujo paėmimo procedūra visiškai manęs nepaveikia. Bijau adatos įdūrimo, šiek tiek silpna atidavus nustatytą kraujo kiekį. Bet juk tai – normalu. Jei visi bijos, vengs nemalonių pojūčių, kaip mes vieni kitiems padėsime. Juk tokios gyvybiškai svarbios pagalbos gali prireikti bet kada kiekvienam iš mūsų“, – kalbėjo po adatos dūrio vėl besišypsanti Rima.
Pasak medikų, Lietuvoje per metus reikia kelių tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kiekį savo kraujo dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komlikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir žmonėms sergantiems kraujo ligomis ar vėžiu.
Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės, dovanojantys savo kraujo. Vienu kartu iš donoro paimamas saugus kraujo kiekis – 450 ml.
„Žemai lenkiamės visiems kraujo davusiems šilutiškiams, labai dėkojame ir šią akciją padėjusiems organizuoti žmonėms, ypač – Savivaldybės gydytojui Mariui Bartkui. Gaila, kad nepaklausiau pavadinimo tos įstaigos, kuri mums akcijos metu leido nemokamai naudotis elektra. Tos įstaigos darbuotojai netgi pasiliko po darbo ir laukė, kol baigsime suvesti į kompiuterius duomenis, tik ada atjungė elektrą. Tai tikrai maloni pagalba donorystei“, – sakė R.Ramanauskienė.
Šilutėje donorai laukiami liepos 23 d.
Pasak Nacionalinio kraujo centro neatlygintinos donorystės koordinatorės R.Ramanauskienės, vasarą ypač padidėja kraujo donorų poreikis, nes dažnai nuolatiniai donorai atostogauja, be to, atsitinka daugiau nelaimių gamtoje, keliuose. Štai šiuo metu Vakarų Lietuvos regione itin trūksta I Rz- ir II Rz+ grupių kraujo. „Skambiname į sąrašus įtrauktiems donorams, prašome atvykti“, – problemą akcentavo R.Ramanauskienė.
Ji priminė, kad planinė Nacionalinio kraujo centro komandos išvyka į Šilutę bus liepos 23 dieną. Tą dieną Šilutės ligoninės Priėmimo skyriuje laukiami visų kraujo grupių donorai, ypač – minėtų trūkstamų grupių.
Beje, planinių išvykų metu kraujo davę donorai gali gauti kompensacijas – 40 litų. R.Ramanauskienė akcentavo, kad tai – ne užmokestis už kraują, o kompensacija to pageidaujančiam žmogui už sugaištą laiką ar kelionės išlaidas. Jei donorai duoda kraujo neatlygintinai, jie gauna Nacionalinio kraujo centro dovanėlę. O pirmą kartą donoru tapęs asmuo gauna tai patvirtinantį Nacionalinio kraujo centro raštą.