Turizmo sezono tendencijos: mažėja vokiečių išeivių, daugiau keliauja lietuviai

Turizmas 3Lietuva pagal atvykstančių turistų skaičius vis dar smarkiai atsilieka nuo kaimynų – estų ir „broliukų“ latvių. Šilutės krašte sumažėjo paukščių stebėtojų ir vadinamųjų „nostalgijos“ turistų (išeivių iš pamario į Vokietiją ir jų atžalų), užtat šiemet mūsų kraštą atrado čekai, slovakai ir slovėnai. Atvykstantiems svečiams vis dar negalime pasiūlyti tinkamos ir jiems įprastos infrastruktūros, (pavyzdžiui, dviračių takų), o tie, kas į pamarį atvyksta gegužę arba rugsėjį, nesupranta, kodėl tuo metu krašto verslininkai negali pasiūlyti pakankamai galimybių nuplaukti į Nidą…

Tokius ir panašius pastebėjimus iš praėjusios vasaros turistinio sezono išsako Šilutės turizmo informacijos centro (TIC) darbuotojos.
Tad akivaizdu, kad išnaudojame dar toli gražu ne visas garsiai deklaruojamas „krašto, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą“ galimybes, ir temptis dar turime kur.

Sumažėjo išeivių ir paukščių stebėtojų

Šiemet gegužės – rugpjūčio mėnesiais Šilutės TIC apsilankė 6257 turistai bei lankytojai, 4098 iš jų – lietuviai, 2159 – užsieniečiai.

Aktyviausiai mūsų kraštuose vis dar lankėsi vokiečiai – jų per 4 mėnesius sulaukta 1148. Atvyko ir 364 prancūzai, 143 latviai, pirmą kartą sulaukėme turistų iš buvusios Čekoslovakijos šalių – jų atvyko 88. Tad galime sakyti, kad ir Čekijos, Slovakijos bei Slovėnijos gyventojai jau atranda naujas šalis.

Per tą patį 2018 m. laikotarpį Šilutėje buvo sulaukta 8056 turistų, 4732 iš jų buvo Lietuvos, 3324 – užsienio šalių gyventojai. Pernai taip pat daugiausia turėjome svečių iš Vokietijos, Prancūzijos ir Latvijos, nemažai iš Skandinavijos šalių ir Rusijos.

Šiemetinė tendencija – labai sumažėjo atvykstančių garbaus amžiaus vokiečių – išeivių iš šių kraštų ir jų vaikų, kurie anksčiau labai lankė tėvų gimtinę. Taip pat smarkiai sumažėjo paukščių stebėtojų: jų šiemet atvyko tik vienetai, kai kelis ankstesniuosius metus ornitologiniai turistai plūste plūdo į pamarį.

Pasigenda galimybės nuplaukti į Nidą

Šiuos skaičius surinkusi TIC direktorė Rasa Grygelienė primena, jog centre registruojami tik tie, kurie čia užeina. Visgi nemažai keliautojų juos dominančią informaciją susirenka ir telefonu, ir savarankiškai apsilankydami Šilutės TIC‘o internetinėje svetainėje. O tie, kas į centrą ateina, paprastai neskuba, nori pabendrauti ir gauti apčiuopiamos informacinės medžiagos – lankstinukų, krašto žemėlapių. TIC darbuotojai tokių leidinukų visada turi ir dalina nemokamai. O kad turistams būtų patogu, centras šiemet vasaros sezono metu dirbo ir savaitgaliais.

Tendencija, kad daugelis keliautojų ieško betarpiško bendravimo, išsakoma ir organizuojamuose turizmo forumuose, kuriuose dalyvauja ir šilutiškiai.

R. Grygelienė sako, jog atvykstantieji šiemet dažniausiai domėjosi Nemuno deltos regioniniu parku, norėjo pažinti gamtinius takus ir aplankyti H. Šojaus muziejų. O tie, kurie mūsų kraštą aplanko gegužės ar rugsėjo mėnesiais, negali suprasti, kaip tuo metu, kai anot jų, turime ir 25 laipsnius šilumos, galime nesudaryti pakankamai galimybių norintiems nuplaukti į kitą Kuršių marių krantą… Būtent šios galimybės pirmiausia ieško ir internetu būsimų kelionių maršrutą susidarantys turistai. Tad šioje srityje dar yra apie ką pagalvoti laivininkams.

Yra ką veikti ir valdžiai

Tačiau turistus priimantys specialistai pastebi, kad yra ką veikti ir krašto valdžiai. Nes tokie faktai, kad vis dar negalime svečiams pasiūlyti galimybės pamatyti rajoną važiuojant dviračių takais, kad vis dar vėsesniu oru neturi ką veikti svečių vaikai, nes neturime sporto ir sveikatingumo komplekso su baseinu, garbės rajonui tikrai nedaro.

Tinkamai išvystyta regioninė infrastruktūra, pasak R. Grygelienės, labai svarbi keliaujantiems žmonėms.

„Kai turėsime dviračių taką į Rusnę, kai sulauksime Rusnės apžvalgos bokšto, kai galėsime svečių vaikams pasiūlyti laisvalaikiu paplaukioti baseine, kuris tikrai padės spręsti vis dar aktualią turizmo sezoniškumo problemą, neabejoju, kad sulauksime ir daugiau mūsų kraštu besidominčių svečių“, – sakė R. Grygelienė.

Šiuo metu, pasak direktorės, objektų, kuriuos galima pasiūlyti turistams aplankyti esant prastam orui, turime vos kelis: H. Šojaus muziejų, Vydūno kultūros centrą, Ventės ragą.

Turizmas 1Lietuvą atranda ir lietuviai

Tačiau, pasak R. Grygelienės, turizmo plėtrai šalyje labai svarbu ir tinkamas valstybės vadovų požiūris, o šioje srityje irgi dar turime neartus dirvonus – pagal turistų skaičius Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo artimiausių savo kaimynų latvių ir estų. Ir TIC‘o vadovė tuo nesistebi, nes, pasak jos, „estai turi suomius, o latviai turi Rygos oro uostą“, kuris smarkiai lenkia mūsų sostinės Vilniaus oro vartus. O keliaujantiems žmonėms labai svarbu, kad jie iš vienos valstybės į kitą galėtų patekti tiesioginiais skrydžiais.

Pasidžiaugti galime bent tuo, kad vis daugiau po savo šalį keliauja patys lietuviai. TIC‘o darbuotojos sako, jog turizmą šalies viduje smarkiai išjudino pernai inicijuotas projektas „Surink Lietuvą“. Keliauti po gimtinę skatinantis projektas apjungė visas 60 šalies savivaldybių, ir suteikė galimybę pažinti kiekvieną krašto lopinėlį, ir užpildyti visos Lietuvos žemėlapį.

 

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.