Tvarka Lietuvoje: prie europinio projekto teks pridėti savų lėšų

170 774b954cf7a7fa47b05e6d108a19b4a6Nerimas įsirausė į Armalėnų daugiabučių namų gyventojų širdis. Tai dėl išlaidų, kurios šiuos žmones užgriuvo, kai jų kaime buvo nutiesti magistraliniai nuotekų tinklai.

Pradėję mokėti už vienus darbus, gyventojai gavo pranešimus apie dar vienas įmokas ir dabar sako jau nebežinantys, ar išties baigiant įgyvendinti europinį projektą jiems privalu kai kurias išlaidas dengti iš savų kišenių? Juolab kad žemė, kurioje suguldyti tie magistraliniai nuotekų tinklai – ne jų.

„O gal taip pasipelnyti siekia projekto įgyvendintojai – UAB „Šilutės vandenys“ ir namą administruojančios UAB „Šilutės būstas“ vadovai?..“ – kilo įtarimų armalėniškiams. Jie sukruto ir surašė skundą Savivaldybei, pasidomėti situacija paprašė „Šilutės naujienų“. O mes aiškindamiesi ne vieną kartą išgirdome: „Tokia tvarka Lietuvoje…“

Europinių lėšų viskam neužteko?

Magistralinius kanalizacijos tinklus UAB „Šilutės vandenys“ Armalėnuose vedė praėjusį rudenį. Žmonės žino, kad darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet jau tada stebėjosi, kad ir jiems prie to gero teko prisidėti. Anot vietinių, kiekvienam iš trijų daugiabučių buvo priskaičiuota daugiau nei po 3000 litų, ir šios sumos buvo išdalintos visiems butams, atsižvelgus į jų plotą.

Dviejuose Plytinės gatvėje stovinčiuose daugiabučiuose yra po 8, o viename – 11 butų, tad šeimoms kliuvo kelių šimtų litų mokestis.

Bet tai jau praeities problema, kuri gal ir nebūtų iš naujo iškilusi armalėniškiams, jei ne prieš porą savaičių gauti pranešimai apie naujas privalomas išlaidas. Šįkart jie buvo informuoti, kad privalo savo lėšomis pasidaryti naujai paklotųjų nuotekų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas, kitaip dar išpildomosiomis nuotraukomis vadinamas.

Tokius pranešimus atsiuntė namo administratorius – UAB „Šilutės būstas“: kiekvienam namui priskaičiuota dar po 1897 litus. Tad kiekvienam butui pridėtos vienodos – 237 litų – sumelės.

„Kodėl Europos Sąjungos milijonų nebeliko tokiai smulkmenai – nuotraukoms? Kodėl mes turime mokėti už geodezines tų tinklų nuotraukas, jei žemė aplink namus, kurion jie pakloti, – ne mūsų? Ir kodėl iš anksto su žmonėmis dėl to nebuvo tartasi?“, – tokie klausimai neduoda ramybės armalėniškiams.

Savo pasipiktinimą sudėlioję raštu ir surinkę visų trijų daugiabučių gyventojų parašus, Armalėnų gyventojai jį išsiuntė Savivaldybės Ūkio skyriui.

Būtų bendrijos – būtų pigiau

Tuos namus administruojančio „Šilutės būsto“ vadovas Aleksas Kvederis tikina, jog pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, kaip tik jo vadovaujama įstaiga yra atsakinga už tai, kad naujai paklotieji nuotekų tinklai „nestovėtų be darbo“, t.y., kad gyventojai prie jų jungtų savo namų kanalizacijos vamzdynus. Be geodezinių nuotraukų tokio darbo niekas nedaro, bet ir tų nuotraukų niekas nedaro už ačiū. O nuotraukų iš administratoriaus jau reikalauja projekto vykdytoja – UAB „Šilutės vandenys“.

Kalbiname pastarosios įmonės vadovą Alfredą Markvaldą ir jis patvirtina, kad be tokių išpildomųjų nuotraukų daryti tolesnių žingsnių – prijungti namų vamzdynus prie magistralinių tinklų – negalima. Mat nuotraukos įsegamos į projekto bylą, kad ateityje bet kas ir bet kada matytų, kurioje vietoje yra pakloti vamzdynai.

Dar direktorius sako, jog gyventojai turėtų džiaugtis, kad jiems nereikėjo sumokėti už namo vamzdyno prijungimo į magistralinius tinklus techninį projektą. Tokią lengvatą sugalvojo projekto vykdytojai ir namo administratorius, mat, pasak jų, toks projektas aktualus tik individualių namų savininkams, o daugiabučiams – ne.

„Darome visokiausias nuolaidas, kad žmonės jungtųsi, nes iki šiol šių namų nuotekos iš jų menkų išgriebimo duobių liedavosi į aplinką“, – sako A.Markvaldas.

Kad tvarkos Armalėnuose nebuvo ir kad vasaros dienomis aplink daugiabučius tvyrojo nelabai malonūs kvapai, liudija ir „Šilutės būsto“ pastatų techninės priežiūros vadovė Rita Šulcienė.

Anot A.Markvaldo, jei tuose namuose būtų įkurtos bendrijos, gyventojai galėtų patys tiesiogiai rinktis, kas atliktų tas nuotraukas, tada jų kaina galbūt būtų mažesnė. Bet kadangi bendrijų nėra, tai privalo daryti namo administratorius. Kainas nustato ne jis – privaloma skelbti konkursą. Tokia tvarka jau seniai Lietuvoje…

Nuotraukoms daryti skelbė konkursą

R.Šulcienė rodo praėjusių metų lapkričio mėnesio dokumentus, kuriuose surinkti gyventojų parašai, patvirtinantys jų sutikimą jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tą padaryti jie privalėjo už savo pinigus, tą jau ir padarė. Darbus atliko UAB „Remstada“, visiems butams išdalintas sumas gyventojams leista išsimokėti per metus.

Tuomet buvo skelbtas konkursas atlikti geodezines nuotraukas. Iš trijų pasiūlymų – UAB „Drava“, „Inžinerija LT“ ir „Geodonas“ – mažiausią kainą pasiūlė pirmoji bendrovė, tad ir pasirinktas jos pasiūlymas. Suskaičiuota, kad kiekvienam butui šios nuotraukos atsieis po 196 litus be PVM, 237 litus su PVM.

Pranešimai apie tai buvo surašyti kiekvienam butui ir išsiųsti paštu, papildomai informacija pakabinta skelbimų lentose.
Pasak R.Šulcienės, dar rudenį surengtų susirinkimų metu gyventojai buvo įspėti apie tai, kad reikės ir išpildomųjų nuotraukų. Bet, matyt, tuomet jiems tai atrodė dar taip toli, kad informacija tiesiog praslydo pro ausis.

Beje, gyventojai tas nuotraukas galėtų užsisakyti ir pavieniui, bet tuomet jiems tai kainuotų dar brangiau.

Sukauptų lėšų šie daugiabučiai neturi. R.Šulcienė vardija dviejų daugiabučių stogų remontus, avarinės tarnybos iškvietimus užsikimšus kanalizacijai, pakeistus lietaus latakus ir atliktus kitus smulkesnius darbus, už kuriuos ir buvo nurašomi surinkti pinigai.

Beje, namų atstovai patys gali kreiptis į namo administratorių ir pamatyti tai patvirtinančius dokumentus.

Tokia tvarka Lietuvoje

Pabūti arbitru prašome Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėją Sigitą Šeputį, kuriam armalėniškiai ir adresavo savo skundą.
„Europos Sąjunga finansuoja tik magistralinių tinklų statybos ir šio projekto dokumentacijos parengimo išlaidas. Prisijungimo prie šių tinklų išlaidos tenka namų savininkams, geodezines nuotraukas irgi turi daryti patys gyventojai“, – visas abejones išsklaido S.Šeputis.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus tvarko namų bendrijos arba administratorius, ir tai padaryti jiems tenka arba iš jau sukauptų namo eksploatacijos lėšų, arba surenkant papildomai pinigų.

Vietiniai kanalizacijos tinklai, pasak S.Šepučio, yra namo bendrojo naudojimo objektas, kaip, pavyzdžiui, elektros laidai nuo skydinės iki skaitiklio, ir su tuo nepasiginčysi.

„Taip, tokia yra tvarka Lietuvoje“, – reziumuoja vedėjas ir patikina, kad į gyventojų skundą atsakysiąs taip pat kaip redakcijai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.