Gyvenimas bendrijoje, nesvarbu – daugiabučio namo ar sodų, tai reiškinys, kurį tiesiog kaimynyste galima pavadinti. Į tą sąvoką telpa be galo daug: kaimynų gebėjimas tvarkytis bendroje teritorijoje, geranoriškas požiūris į kaimyną ir bendrą turtą, atsakomybė mokant mokesčius.
Šilutės sodų bendrijos „Draugystė“ bėdos – tokios pat, tokių turi ir visi kiti sodininkai.
Nei pervažiuoti, nei apvažiuoti
Įvažiavę į „Draugystę“ dairomės kelio, kuriuo toliau važiuoti nebegalėsime. Taip bent jau sakė viena šios bendrijos gyventoja, ieškojusi redakcijos pagalbos dėl, anot jos, daugybę metų nesprendžiamos kelio tvarkymo problemos. Moteris sako, jog kelio viduryje nuolat slūgsantis „vandenynas“ ne tik skalauja greta esančių sodininkų augalus, bet po lietaus vanduo net sklypų vidurį pasiekia.
O tie, kam tenka per jį važiuoti, nuolat rizikuoja net ir mašinos kabinoje sėdėdami kojas purvinu vandeniu „nusimazgoti“, ką kalbėti apie dviratininkus…
Moteris kaltina bendrijos pirmininkę, kad nesirūpina visų gerove. Be to, ji teigia, kad kai kurių kaimynų gerovė pirmininkei rūpi, nes kai kurie keliukai šią vasarą buvo tvarkomi, duobės juose užpiltos.
„Vandenyną“ ant kelio išties randame nesunkiai ir noro per jį važiuoti tikrai nėra. Bet ir apvažiuoti jį – jokių prošvaisčių, jis tikrai skalauja gyvatvorių šaknis.
„Ar dažnai čia taip tvinstate?“, – kalbiname viename kieme pasirodžiusį vyrą. „Dabar čia dar gerai, būna blogiau“, – sako jis. Ir prisipažįsta nelabai tesidomintis, kas turėtų tą „vandenyną“ sausinti ir kelią tvarkyti, mat jam pasisekė – gyvena keliais metrais arčiau.
Teiraujamės bendrijos pirmininko koordinačių ir susirengiame visgi plaukti kiton „vandenyno“ pusėn, nes kitos išeites nėra – skraidyti nemokame.
1000 eurų neturi
Jauna moteris Laura Ramanauskaitė – Petrauskienė „Draugystės“ sodininkų bendrijai vadovauja vos pusantrų metų, tad entuziazmo tvarkytis taip, kad visiems gyventi būtų gera, dar neprarado. Bet išklausę jos pasakojimo nesame tikri, kad nepraras…
Laura pasakoja ne tik apie tą visiems įgrisusį „vandenyną“, dėl kurio debatai bendrijoje vyksta nebe pirmi metai. Pasak pirmininkės, vasaros pradžioje susirinkusi 5 narių bendrijos taryba nutarė, kad būtina skubiai tvarkyti kai kurias labiausiai duobėtas kelių vietas. Tarybos nariai patys pasirinko ir medžiagą – skaldytą betoną, už jį suplojo 800 eurų, kai kurias duobes užlygino, ir daliai sodininkų gyvenimas dėl to palengvėjo.
Tarybos nariai suprato, kad būtina tvarkyti ir tą didįjį „vandenyną“, kuris ypač pavojingas tampa žiemą, kai šalant sustingsta išlaužyti ledai ir važiuojantiems lengviesiems automobiliams kyla pavojus net pakibti ant tų ledų.
Bet kreipęsi į tokius darbus atliekančią įmonę sodininkai išgirdo, kad tai kainuos iki 1000 eurų, mat dar ir vandens nutekėjimą į už kelių šimtų metrų esantį tvenkinį reikės padaryti.
Tuo tarpu bendrijos sąskaitoje tebuvo likę vos 300 eurų. Tokią minimalią sumą bendrija privalo pasilikti žiemai – keliams valyti.
Pasak pirmininkės, po poros mėnesių bet kurį rytą atsikėlę sodininkai gali pamatyti, kad keliai jau užpustyti. Sode yra 134 sklypai, gyvena daug žmonių, nemažai iš jų – dirbantys, turi kasdien išvažiuoti į darbus, todėl kelius reikia valyti.
Mokestis – juokingas, bet moka ne visi
Ne tik kelius reikia prižiūrėti. Štai pernai prie įvažiavimo į sodo teritoriją teko pastatyti jo schemą, už kurią iš sodininkų paprašyta apie 200 eurų, neretai išlenda ir kitokių reikalų.
Anot pirmininkės, lieka viena išeitis – kelti metinį mokestį, kuris šiuo metu yra tiesiog juokingas – 10 eurų per metus. Bet ir jį sumoka ne visi.
Pirmininkė pasakoja, kad daug pykčių būta, kai metinį mokestį, kuris siekė 8,69 euro, buvo nutarta suapvalinti iki 10-ies eurų…
Tačiau tokias menkas sumas sukaupiantiems sodininkams tai netrukdo panorėti, kad sodų teritorijoje esantis tvenkinys būtų išvalytas, kad keliai būtų gerai prižiūrimi.
Kai pirmininkė susisiekė su tvenkinių valymo darbus atliekančia įmone, sužinojo, kad tai kainuos bent 4000 litų, be to, sodininkams papildomai tektų ir vandenį išsiurbti.
Ji rodo dokumentus, kuriuose užfiksuota, kas jau sumokėjo kasmetinį mokestį, o kas dar ne. Įsitikiname, kad pirmųjų ir antrųjų yra maždaug po lygiai, kad ne vienas sodininkas tuos 10 eurų pasilaiko ir metus, ir antruosius. Todėl per metus surenkama suma yra išties ubagiška, ką jau bekalbėti apie kelių remontui reikalingų tūkstančių sutaupymą.
Visgi prieš porą savaičių bendrijos narius pirmininkė vėl sukvietė prie to apsemto kelio. Ilgai diskutavę visi nutarė, kad kitaip nebus – teks „vandenyną“ sausinti kad ir skolon, tikintis, kad sodininkai bus sąmoningi ir artimu metu sumokės mokesčius.
Seniūnijos rūpestis – iki vartų
L.Ramanauskaitė – Petrauskienė gerai žino, o Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus patvirtina, kad seniūnijos prievolės sodininkams baigiasi ties sodo vartais. Tai reiškia, kad sodų bendrija yra atskira institucija, ir tvarkytis savo teritorijoje privalo taip, kaip kiekvienas mūsų darome nuosavuose namuose.
Pasak seniūno, soduose – kaip ir garažų kooperatyvuose: vieni tvarkosi, o pas kitus netvarka akis bado metų metus.
„Draugystės“ sodų pirmininkė irgi pastebi, kad talkose dalyvauja vis tie patys keli žmonės, nors norą, kad aplinka būtų tvarkinga, išreiškia ir visi kiti. Jai skaudu prisiminus šiukšlių konteinerių teritorijos tvarkymą: didelę priekabą žvyro išlyginę keli žmonės kitą dieną buvo šokiruoti, kai pamatė, jog visa teritorija vėl priversta šakų, padangų, baldų ir stiklų…
Pirmininkė sako jau kėlusi klausimą ir apie sodų bendrijos panaikinimą, bet išsiaiškino, jog žemės mokestis tuomet sodininkams pakiltų 10 kartų. Tuomet, anot jos, pensininkams taptų visai riesta, tad tokia išeitis nebesvarstoma.
Bet pirmininkei kaip dukart du aišku, jog metinį mokestį reikėtų pakelti bent iki 30-ies eurų, antraip dar ilgai nebus iš ko remontuoti kelių.
Ar mokėti turi pirmininkai?
Kokia situacija kitose sodų bendrijose?
Bendrijos „Pavasaris“ pirmininkas pasakoja, jog ir čia metinis mokestis yra menkas – 5 ar 7 eurai. Jo surenkama tik tiek, kad vos užtenka netikėtai iškylantiems smulkiems reikalams sutvarkyti. O prireikus remontuoti kokį keliuką, buriami toje gatvelėje gyvenantys žmonės, kurie važinėja automobiliais. Jie susideda didesnes sumas, nes supranta, kad niekas kitas tų duobių neremontuos. Taip kai kurie gruntiniai bendrijos keliai jau yra žvyruoti, kai kurie ir skalda užpilti.
Bet ir „Pavasario“ soduose yra vengiančių mokėti net tuos minimalius mokesčius. Anot pirmininko, skolininkai – tokie žmonės, kuriems nieko nereikia: jiems ne tik kelių būklė nerūpi, jie net vaismedžių ir piktžolių savuose sklypuose netvarko.
„Rasos“ sodų bendrijai vadovaujantis pirmininkas sako, jog čia sodininkai moka 32 eurų mokestį: po 15 eurų nario mokestį ir tikslinį mokestį bei po 2 eurus – už vandenį. Ir šioje bendrijoje kasmet būna vėluojančių ar nesumokėjusių mokesčių narių, ir tai kenkia visų gerovei. Pavyzdžiui, pernai buvo suplanuota sodo keliams remontuoti atsivežti 50 priekabų žvyro, bet atsivežta tik 41, nes metų pabaigoje buvo apie 20 skolininkų. Be to, kasmet pasitaiko ir neplanuotų darbų, kuriems irgi tenka aukoti ir 100, ir kelis šimtus eurų.
Šiuo metu, pasak „Pavasario“ pirmininko, mokesčius sumokėjo tik trečdalis sodininkų.
Tad peršasi išvada, kad patogiai gyventi norime visi, bet dažnas manome, jog už tą patogumą iš savo kišenės turėtų sumokėti… pirmininkai.