Tvoras, užtvertas iki vandenų, reikės griauti

tvoros prie upiu karvesŪkininkams teks pamiršti gyvulių girdymą upėse

Šyšos, Nemuno ir Minijos upių pakrantėse gyvenantys pamariškiai vis dar ignoruoja arba apsimeta negirdėję apie aplinkos ministro Valentino Mazuronio reikalavimą nugriauti vandens telkinių apsaugos juostose užtvertas tvoras.

Tuo trečiadienį dar kartą įsitikino Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai, laiveliu išsiruošę apžiūrėti upių pakrančių. Tokia akcija tądien vyko visoje Lietuvoje.

Mūsų krašto upių žemupiuose tvorų griovimo vajų ignoruoja ne kokių ištaigingų pilaičių valdytojai, bet eiliniai kaimo žmonės. Jiems sunkiai įsivaizduojama, kaip reikės pamiršti šimtmečius gyvavusią tradiciją savo ganyklas tverti tik iš trijų pusių, paliekant atvirą tą pusę, kuri ribojasi su vandeniu. Taip ūkininkai daro todėl, kad gyvuliai galėtų laisvai pasiekti vandenį, ir šeimininkams nereikėtų vežioti jiems vandenį statinėmis.

Rasta 10 tvorų

Gegužės 25-ąją visoje šalyje vykęs pakartotinas vandenų pakrančių tikrinimas vykdytas aplinkos viceministro Lino Jonausko pavedimu. Tokios priemonės viceministras nurodė imtis dėl to, kad gegužę vykusios akcijos „Tvora“ metu visoje šalyje buvo nustatyta ypač daug aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Mūsų aplinkosaugininkai trečiadienį aptiko 10 tvorų, siekiančių upių vandenis.

Viena tvora iki pat vandens užtverta kairiojoje Šyšos pakrantėje, teritorijoje, kuri prasideda tuoj už buvusios Šilutės lentpjūvės. Čia ūkininkauja ir laisvai savo gyvulius į Šyšą leidžia šilutiškė S.Š., kuri yra išsinuomojusi šią žemę.

Dar devynios tvoros siekia Minijos upės vandenį aukščiau Mingės kaimo.

Yra vandens telkinių apsaugos juostos

Agentūros vedėja Galina Misevičienė tikslina, kad rastųjų aptvėrimų tikromis tvoromis lyg ir nepavadinsi, mat jos – elektriniai piemenys. Tačiau kaip besuktum, tai vis tiek yra aptvaras, leidžiantis gyvuliams netrukdomiems pasiekti vandenį, o jų šeimininkus atpalaiduojantis nuo prievolės vežioti į ganyklas cisternas su vandeniu.
tvoros SN851110
Jeigu aptvarai leidžia karvėms, avims ar arkliukams pasiekti vandens telkinį, o kartu savo kanopomis gadinti pakrantę, vadinasi, jie yra tvoros, taigi – verstinos. Toks ministro įsakymas ir jo pažeidinėti negalima.

„Yra vandens telkinių apsaugos juostos, kurios, mūsų Savivaldybės tarybos sprendimu, įvairiose vietose yra skirtingos – nuo metro iki net 20 metrų“, – primena G.Misevičienė.

Ji primena Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, kuriame išsamiai išdėstyti visi draudimai. Tiesti kelius, dirbti žemę, ardyti velėnas, naudoti trąšas ir chemikalus, statyti automobilius, kūrenti laužus, steigti kapines bei užkasti kritusius gyvulius, šiukšles, įrengti sąvartynus. Negalima ir tverti tvorų bei ganyti gyvulių, nes iki vandens einantys kanopiniai labai gadina pakrantes.

Nepaklususiems gresia baudos

Tad dabar aplinkosaugininkai ieško tų 10-ties upes siekiančių žemių savininkų. Kai juos nustatys, jiems bus išsiuntinėti kvietimai atvykti į agentūrą. Čia gyvulių augintojams bus dar kartą išaiškinta, kad per mėnesį jie privalo tuos aptvėrimus panaikinti ir nebeleisti gyvulių iki vandens.

Kas gresia tiems, kas nepaklus? Solidžios baudos – po 500 litų už kiekvieną tvoros metrą.

„Paprastai žmonės reaguoja į perspėjimus, nors ir nėra tuo patenkinti. Jiems juk lengviau ūkininkauti, kai nereikia rūpintis gyvulių girdymu“, – sako G.Misevičienė. Ir išreiškia viltį, kad ir šįkart iki skaudžių baudimų nebus prieita.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.