Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas šiandien įvardijamas kaip iš viena pagrindinių su darbu susijusių sveikatos rizikų. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali – remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sėdimą arba mažo fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą mūsų šalyje dirba 36 proc. vyrų ir 42 proc. moterų.
„Skirtingai nei fizinį pavojų keliančiose darbo vietose, biuruose ar dirbant nuotoliniu būdu rizikos dažnai lieka nepastebėtos. Ilgos valandos prie kompiuterio, ribotas judėjimas ir nuolatinis ekranų naudojimas siejami su dažnesniais nusiskundimais dėl nugaros, regos ar bendros savijautos. Tokiose darbo vietose didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai – kiek judame, ar darome pertraukas, kaip organizuojame savo darbo laiką“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Sėdimo darbo poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, todėl svarbu sąmoningai į kasdienę rutiną įtraukti paprastus, bet veiksmingus įpročius. Svarbu reguliariai daryti pertraukas, keisti kūno padėtį, pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo. Taip pat verta riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš reikšmingiausių šiuolaikinių sveikatos rizikos veiksnių – skaičiuojama, kad 1 iš 4 suaugusiųjų visame pasaulyje juda per mažai.
PSO rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, ir net ir nedideli kasdieniai judėjimo pokyčiai gali turėti reikšmingo poveikio sveikatai.
BNS inf.