Tymai grasina ir Šilutės rajonui

tymaiLietuvoje toliau grėsmingai plinta tymai, šiemet jau susirgo arti pusantro šimto žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė vakar „Šilutės naujienas“ informavo, kad sergamumo tymais rodiklis jau siekia 4,56 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, ir kasdien registruojami vis nauji ligos atvejai. Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje iš viso sirgo tik 30 žmonių.

 

Šilutės dar nepasiekė

Daugiausiai tymų atvejų registruota Kauno (87 atv.) ir Vilniaus (29 atv.) administracinėse teritorijose, mažiausiai – Marijampolės (3 atv.), Utenos (3 atv.), Alytaus (2 atv.), Klaipėdos (1 atv.), Panevėžio (1 atv.), Telšių (1 atv.) ir Šiaulių (1 atv.) administracinėse teritorijose. Tymai diagnozuoti 45 vaikams ir 83 suaugusiems žmonėms. Jauniausias vaikas, kuriam nustatyta tymų diagnozė – 7 mėn., vyriausias – 70-metis. Daugumos susirgusiųjų skiepijimo būklė buvo nežinoma arba jie buvo neskiepyti.

Pasak R. Jovaišaitės, 2018 m. Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų, sirgo 4 vaikai ir 26 suaugusieji.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2018 m. Europos regione tymais susirgo 82 596 asmenys. Daugiausia atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Sakartvele, Rumunijoje, Vokietijoje. Europoje didžiausi tymų protrūkiai vyksta tose šalyse, kur paskiepijama mažiausiai vaikų. Klaipėdos apskrityje vienas atvejis registruotas šiemet vasarį. Šilutės rajone paskutinį kartą tymai buvo registruoti 2002 metais. Šiemet ligos atvejų rajone kol kas neužregistruota.

Gresia ir komplikacijos

Tymai – per orą plintanti infekcija, sukeliama viruso. Liga gali plisti ir per rankas, aplinkos daiktus užterštus kvėpavimo takų išskyromis. Virusas labai lakus. Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji, iki 95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Žmogus gali užkrėsti 4-5 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo pradžios. Dažniausiai susirgimas pasireiškia karščiavimu, akių uždegimu, sloga, bėrimu. Neniežtintis bėrimas prasideda veido srityje, už ausų, vėliau plinta į kitas kūno vietas.

Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus patariama skubiai kreiptis į šeimos gydytoją. Įtarus susirgimą, sergantysis izoliuojamas namuose nuo 9 iki 21 dienos, o pasireiškus komplikacijoms gali būti paguldytas į ligoninę. Tymų komplikacijos: laringitas, otitas, plaučių ar net smegenų uždegimas.

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Vienintelė apsaugos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos (MMR) dozių. Lietuvoje MMR vakcina skiepijama pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Valstybės lėšomis MMR vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15– 16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas.

Po sąlyčio su sergančiuoju tymais rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nespėjus to padaryti būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti. Asmenys, turėję sąlytį su sergančiuoju tymais gali pasiskiepyti nemokamai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigyta MMR vakcina. Suaugusieji skiepijami ta pačia MMR vakcina, kuri skirta ir vaikams.

Svarbu žinoti, kad skiepai suteikia individualią apsaugą nuo pavojingų ligų. Tačiau nauda tuo nesibaigia. Kai dauguma žmonių bendruomenėje yra paskiepyti, nėra imlių infekcijai, kurie galėtų platinti užkrečiamas ligas. Vakcinuoti asmenys apsaugo tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami, įskaitant kūdikius. Vaikų skiepijimas apsaugo vaikus ir padeda stabdyti ligų plitimą. Taip yra apsaugomi jaunesni broliai ir seserys, kuriems dar anksti skiepytis, kiti vaikai bei suaugusieji, kurių negalima skiepyti dėl sveikatos būklės. Kiekvienas turi suprasti, kad pasiskiepijęs dalijasi socialine atsakomybe ir apsaugo tuos, kurie negali apsisaugoti.