Daugelis dar vis su baime prisimena šį pavasarį, kai Lietuvoje siautė tymai. Vilniuje ir Kaune sergant šimtams gyventojų, pirmasis tymų atvejis Šilutėje buvo užregistruotas balandžio 1 dieną. Laimei, daugiau žmonių mūsų rajone šia liga nesusirgo, virusas neišplito. Galbūt mažas sergamumas lėmė, kad suaugę šilutiškiai neskubėjo ir skiepytis nuo tymų. Tuo tarpu pasiskiepijusių Lietuvoje nuo tymų suaugusiųjų šiemet 44 kartus daugiau nei pernai.
Šilutėje – vienas tymų atvejis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per penkis mėnesius (sausio–gegužės) pasiskiepijusių suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės padaugėjo 44 kartus lyginant su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu – atitinkamai 321 ir 14 125 asmenys. Paskiepytų vaikų (iki 17 m. amžiaus) skaičius taip pat šiemet padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu (27,6 proc.), lyginant su praėjusių metų pusmečiu – atitinkamai 24 782 ir 17 929 paskiepytų vaikų.
Iš viso, ULAC duomenimis, per penkis šių metų mėnesius, nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 38 487 ir 18 250 žmonių.
Naujausiais ULAC duomenimis, iki liepos 24 d. tymais Lietuvoje susirgo 789 asmenys. Daugiausia susirgimų šia liga registruota Kauno ir Vilniaus miestuose. Pagal amžių jauniausias susirgęs tymais – 4 mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo. Daugumos suaugusiųjų skiepijimo nuo tymų būklė nežinoma, o dauguma vaikų – neskiepyti.
Šilutės rajono Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rima Mačijauskienė pasakojo, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepai rajono gydymo įstaigose kiekvieną mėnesį žymimi specialiose formose. Remiantis gydymo įstaigų surinkta statistika, kovo ir balandžio mėnesiais nuo tymų pasiskiepijo 48 žmonės. Papildomai buvo paskiepyti dar trys žmonės turėję kontaktą su sergančiuoju, tai Šilutės ligoninės priėmimo skyriaus ir greitosios pagalbos medikai, suteikę pagalbą, o vėliau vežę sergantį tymais žmogų į Klaipėdą.
Gegužės ir birželio mėnesį Šilutės rajone nuo tymų daugiau niekas nepasiskiepijo. R. Mačijauskienė pastebi, kad prieš tymų protrūkį Lietuvoje, suaugę žmonės nuo šios ligos išvis nesiskiepijo, pagal planą buvo vakcinuojami tik vaikai.
Tymų protrūkis pristabdytas
„Pastaruoju metu galima konstatuoti, jog suaktyvėjęs gyventojų ir medikų švietimas, informavimas užtikrino didesnį pasiskiepijusių gyventojų skaičių ir tai leido pristabdyti tymų protrūkį šalyje“, – pažymėjo ULAC vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Pasak prof. S. Čaplinsko, nors tymų protrūkis pristabdytas, visgi gyventojai raginami išlikti budrūs, o tiems, kurie neskiepyti, nežino savo skiepijimo būklės ar skiepyti tik viena vakcinos doze, rekomenduojama pasiskiepyti.
Tymų infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus, kuris tymų virusą į aplinką išskiria 4–5 dienas iki ir 4 dienas po išbėrimo. Paskiepyti nuo tymų žmonės kitų negali užkrėsti.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per šių metų pirmuosius penkis mėnesius (sausio –gegužės) Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse iš viso užregistruoti 8 358 susirgimai tymais. Daugiausia Prancūzijoje (1 526 atvejai), Italijoje (1 107 atvejai), Lenkijoje (1 003 atvejai), Bulgarijoje (796 atvejai), Rumunijoje (780 atvejų).
Tymų virusas neplis, kai imunitetą turės daugiau nei 95 proc. visų amžiaus grupių gyventojų.
ULAC užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 6 iš dešimties gyventojų pritaria skiepijimams, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, likusieji – nepritaria ir 3,1 proc. – nežino.
Pasaulio sveikatos organizacija šiemet paskelbė dešimties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Viena grėsmių – skeptiškas požiūris į vakcinaciją ar visiškas skiepų atsisakymas.