Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai pasitelkė naujausią technologiją, kad atkurtų, kaip realiai skambėjo prieš 8000 metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina. Pasitelkus sudėtingą algoritmą kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Britams jie atrodo keisti. Lietuviui – visiškai suprantami (žr. video).
Mes Lietuvoje seniai žinome, kad esame mažiausiai pakitusios senovinės indoeuropiečių kalbos saugotojai, o lietuviški žodžiai dažnai primena sanskritą. Tačiau Oksfordo ir Kembridžo mokslininkams tokio mūsų įsitikinimo nepakako. O gal jie apie lietuvių kalbą nė nebuvo girdėję.
Kad ir kaip ten būtų, jiems žinoma, kad daugybė pasaulio kalbų kilo iš kelių šaltinių. Ir didžiausia jų grupė, kuri vienija Europos, Indijos pusiasalio, Artimųjų Rytų šalių kalbas, kilo iš vienos indoeuropiečių prokalbės. Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Rašytinių šaltinių neišliko, lingvistams labai sudėtinga atkurti pirminės kalbos skambesį. Todėl britai pasitelkė sudėtingą algoritmą, kad išgirstų, kaip tais laikais buvo tariami žodžiai, dabar virtę gana skirtingais prancūzų, rusų, kurdų, persų ar švedų kalbų žodžiais.