Austrijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tik viename skalūnų angliavandenilių paieškos gręžinyje yra naftos ir dujų. Tų naudingųjų iškasenų turtingas Šilutės rajone esantis gręžinys Ramučiai-1.
Vienoje (Austrija) vykusioje Europos Geomokslų Sąjungos generalinėje asamblėjoje pristatyti naujausių Lietuvos skalūnų angliavandenilius talpinančių uolienų tyrimų bei prognozinių skalūnų naftos / dujų išteklių vertinimo rezultatai.
Atliktų naujų daugiau kaip 500 tyrimų duomenimis, uolienose daugiau susidarė skysti angliavandeniliai (skalūnų nafta) nei dujiniai. Tik vieno Ramučiai-1 gręžinio (Šilutės apylinkėse) duomenys rodė, kad organinė medžiaga galėjo pasiekti kondensato ir drėgnų dujų brandumą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo padaryta prielaida, kad iš viso uolienose generuoto angliavandenilių kiekio 70 proc. galėjo sudaryti skysti angliavandeniliai (nafta) ir 30 proc. – dujiniai angliavandeniliai.
„Patikslinti rezultatai iš esmės nieko nekeičia. Ar nafta, ar dujos būtų skalūniniuose sluoksniuose, mums, kaip valstybei, svarbiausia, kad jie būtų išgaunami saugiai ir su maksimalia nauda biudžetui bei bendruomenei. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują teisinę ir mokestinę bazę angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai. Tik gerai pasiruošę galėsime galvoti apie naujo skalūnų išteklių tarptautinį konkursą“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Taikant geologinių parametrų analize grindžiamą vertinimo metodiką, prognozinis generuotų skalūnų angliavandenilių kiekis, apskaičiuotas vakarų Lietuvos 30 m storio vėlyvojo ordoviko bei ankstyvojo landoverio skalūnų storymei, galėjo siekti:
skystų skalūnų angliavandenilių (naftos) kiekis – nuo 1 154 mln. kub.m (1,1 kv.km teritorijoje) iki 5 747 mln. kub.m (5,7 kv.km teritorijoje);
dujinių skalūnų angliavandenilių (susikaupusių uolienoje laisvame arba adsorbuotame būvyje ir / arba organinėje medžiagoje) kiekis – nuo 323 milijardų kub.m (1,1 kv.km teritorijoje) iki 1 610 milijardų kub.m (5,7 kv.km teritorijoje).
Galima būtų išgauti nuo vieno iki kelių procentų šių generuotų angliavandenilių. Pažymėtina, kad skalūnų nafta, kurios ekonominė vertė JAV net iki keturių kartų viršija skalūnų dujų ekonominę vertę, tampa vis svarbesnė energetikos sektoriuje ir ateityje galėtų padaryti didelę įtaką ekonominei situacijai naftos rinkoje.
Pabrėžtina, kad pirmą kartą buvo nustatyti ir skalūnų uolienų geomechaniniai parametrai. Nustatyta, kad uolienos yra molingos – molingumo vidurkis siekia 47 proc. Vidutinis kvarco kiekis siekia 30 proc., uolienų trapumo faktorius – 0,46 – rodo vidutiniškai trapias ir vidutiniškai plastingas uolienų savybes. Uolienų stiprumas – gniuždomojo stiprio reikšmės kinta nuo 3,1 MPa iki 10,7 MPa. Uolienos pasižymi anizotropinėmis savybėmis – joms būdingas savybių nevienodumas skirtingomis kryptimis.