Šie respondentai teigia, kad seniau įsigyto maisto valgyti nemėgsta, o kartais supranta, kad tų produktų tiesiog nebenori. Ekspertų teigimu, toks požiūris ženkliai prisideda prie maisto švaistymo problemos šalyje. Gyventojai sako, kad ją spręsti padėtų kruopštesnis pirkinių planavimas ir kūrybiškų receptų žinojimas.
Absoliuti dauguma žmonių (87 proc.) Lietuvoje maistą išmeta, nes jis sugenda ir tampa nebevalgomas, rodo tyrimas. Kai kuriems tą daryti tenka ir todėl, kad baigiasi produktų galiojimo laikas (23 proc.). Vis tik net 2 iš 10 žmonių išmeta maistą, nes tiesiog nemėgsta senų produktų ar nebenori įsigytų, nepaisant to, kad jie dar tinkami vartoti.
70 proc. Lietuvos gyventojų vis dar išmeta iki 1 kilogramo maisto per mėnesį, dar 28 proc. šis skaičius kartais išauga ir iki 5 kilogramų. Dažniausiai išmetame daržoves, nesuvalgytus vakarykščius ar kelių dienų maisto likučius, vaisius, pieno ir duonos produktus.
78 proc. respondentų sutinka, kad vartoti atsakingiau padėtų kruopštesnis pirkinių planavimas. Tas leistų parduotuvėje neprisipirkti tiek produktų, kiek būtų sudėtinga suvartoti. Vis tik 6 iš 10 gyventojų teigia, kad svarbi ir dažnesnė šaldytuve esančių produktų revizija – tokiu būdu galima panaudoti senesnius, bet dar nesugedusius produktus.
Tyrimas atskleidė, jog 30 proc. žmonių naudotų likučius pakartotinai, bet jiems stinga kūrybiškų receptų ar žinių, kaip tą daryti teisingai.
Savo maisto likučius kūrybiškai išnaudoti išbandė ir žinomi žmonės – TV laidų vedėja Simona Albavičiūtė, nuomonės formuotoja Andžela Adamovič ir humoristas Mantas Bartuševičius.
Reprezentatyvią internetinę Lietuvos gyventojų apklausą „Hellmann‘s“ užsakymu 2021 m. kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „RAIT“. Siekiant išsiaiškinti maisto švaistymo priežastis Lietuvoje ir įvertinti šios reiškinio mastus, apklausti 402 respondentai.