„Lietuvos krematoriumo“ užsakymu „BERENT Research Baltic“ atlikto tyrimo duomenimis, savo ir artimųjų laidotuvėms taupo tik 19 % lietuvių. Žmonės dažnai nėra susipažinę su įvairiomis taupymo galimybėmis, rečiau pagalvoja apie krizinius gyvenimo atvejus. Mirus artimam žmogui 19 % apklaustųjų pasinaudotų išsimokėjimo paslauga, nes santaupų neturi.
Nors Lietuvos gyventojai mano, kad svarbu nepermokėti už laidojimo paslaugas, mažėja žmonių, kurie mano, kad taupyti laidotuvėms nereikia. Šiemet taip mano tik 17 proc. apklaustųjų, kai 2020 m. taip manančių buvo 20 proc., o 2017 m. – 30 proc.
Taupymo tendencijos
Anot Karolinos Jancevičiūtės, Kauno atsisveikinimo namų „Rekviem“ vadovės, artimiesiems svarbu surengti įsimintiną atsisveikinimą su velioniu, taip paskutinį kartą išreikšiant meilę ir pagarbą. Kaina – taip pat svarbus faktorius. Pavyzdžiui, 53 proc. „Berent“ apklausos dalyvių įvardijo, kad renkantis laidojimo namų paslaugas, kaina – vienas svarbiausių kriterijų, 36 proc. atsisveikinimo namus renkasi tik pagal kainą.
„Rinkdamiesi prekes ir paslaugas, artimieji atsižvelgia į savo finansines galimybes. Pastebime, kad kai kyla dvejonių, ką rinktis – tai, kas patinka artimiesiems ir kas patenkintų velionio valią, ar tai, kas prieinama, klientai beveik visada linkę rinktis pirmąjį variantą. Pagarbus ir velionio valią išpildantis atsisveikinimas artimiesiems yra svarbus“, – sako K. Jancevičiūtė.
Tokiais atvejais artimieji labiau linkę pasiskolinti pinigų arba skirti daugiau, nei buvo numatyta.
„Dažniausiai už laidotuves moka artimieji, nemažą dalį padengia į atsisveikinimą susirinkusiųjų suaukoti pinigai. Daugiausia pinigų žmonės skiria šarvojimui, aprengimui, karstui. Kremacijos atvejais beveik visada renkamasi ekologiškas ir paprastas medinis karstas, tai lemia minimalizmo ir ekologijos populiarėjimas. Klientai vis dažniau renkasi ir minimalistinę puošybą gėlėmis, atsisako didelio kiekio vainikų“, – vardija K. Jancevičiūtė.
Pinigus tokiai dienai taupo ir patys žmonės. Nors dauguma mano, kad už laidotuves turi mokėti šeimos nariai (50 %) arba giminaičiai (16 %), laikomasi ir nuomonės, kad laidotuvės turi būti padengtos velionio santaupomis (22 %).
„Iš klientų girdime, kad velioniai būna atsidėję santaupų laidotuvėms, tačiau artimieji nesidalina informacija, apie konkrečią sumą, todėl įvardinti, kiek žmonės sukaupia savo laidotuvėms, sudėtinga“, – teigia K. Jancevičiūtė.
Atsakingas požiūris
Vis rečiau santaupos laidotuvėms kaupiamos namuose – tokį būdą renkasi 33 proc. apklaustųjų. 56 proc. teigia, kad pinigus, kuriuos planuoja skirti laidotuvėms, laiko banke, 6 proc. renkasi laidotuvių draudimą. Banko paslaugos arba laidotuvių draudimas patogesnis ir saugesnis variantas. Namuose esančias santaupas galima panaudoti ir ne pagal paskirtį, „pasiskolinti“ iš laidotuvėms skirto krepšelio. Tuomet mirties atveju tenka skolintis šeimos nariams. Namuose laikomi grynieji pinigai nuvertėja, nėra garantijų, kad laidotuvėms atidėti pinigai bus panaudoti būtent laidotuvėms.
„Rekviem“ vadovė pastebi, kad dažniau tokiam pasiruošimui suinteresuoti vyresni žmonės. Nemažai vyresnių žmonių laidotuvėms ruošiasi atsidėdami drabužius, atributiką, kalbėdami su artimaisiais apie laidojimo būdą ir vietą. Tai rodo, kad vyresni žmonės jaučiasi ramiau, kai yra pasiruošę iš anksto.
Jie taip pat dažniau yra suinteresuoti laidotuvių draudimu ir išankstine laidojimo sutartimi, kurioje galima pareikšti valią dėl priimtiniausio laidojimo būdo, sudėlioti pageidaujamą scenarijų, pasirinkti atsiskaitymo būdą.
Psichologiškai sunku save įtikinti taupyti laidotuvėms ir galvoti apie tai. Žmonės, ypač neturintys rimtų sveikatos sutrikimų vengia šios minties, todėl rečiau ruošiasi iš anksto. Tačiau atidėliojimas ateityje gali tapti našta artimiesiems. Laidotuvių draudimas ir išankstinė sutartis padeda užsitikrinti, kad atsisveikinimo procesas būtų kuo sklandesnis.
BNS inf.